Laisvės gynėjų dienai skirtame iškilmingame Seimo posėdyje kalbėjęs
C.Bildtas pažymėjo, jog Lietuva, daugiau nei prieš dešimt metų išsivadavusi
iš sovietų okupacijos, neturi likti nuošalyje formuojant Europos Sąjungos
(ES) kaimynystės politiką.
Kalbėdamas apie ES plėtrą Švedijos užsienio reikalų ministras sakė,
jog Lietuva, šiuo metu - rytinė ES siena, vieną dieną turėtų atsidurti
Bendrijos viduryje.
„Jūsų miestas tapo demokratiškosios Europos dalimi, bet jis neturi
likti nuošalyje. Mes svajojame, kad būtumėte Europos centre. Šimtmečiais
buvote Europos centre ir nematau, priežasties, kodėl neturėtumėte jame
būti“, - sakė C.Bildtas, kalbėdamas apie ES plėtrą į Rytus.
„Turime padaryti ką galime, kad Baltarusijoje neužgestu laisvės ir
demokratijos bei išdidumo viltis. Baltarusijos žmonės turi teisę į laisvę ir
demokratiją kaip ir visi europiečiai. Akivaizdu, kad mūsų vaidmuo čia ypač
svarbus, mes turime daryti daugiau, kad padėtume Ukrainai, einančiai
sudėtingų pasikeitimų keliu, žingsnis po žingsnio prisijungti prie Europos
integracijos ir bendradarbiavimo struktūrų“, - sakė ministras.
Lietuvos vaidmenį integruojant Ukrainą į euroatlantines struktūras
Švedijos užsienio reikalų ministras šeštadienį aptarė ir susitikęs su
Lietuvos užsienio reikalų ministru Petru Vaitiekūnu.
Kaip informavo Užsienio reikalų ministerija, ministrai vieningai
sutarė, jog ES ir toliau turi remti Ukrainą, kad ji eitų eurointegracijos
keliu, Švedijos atstovas šioje situacijoje pabrėžė Lietuvos kaip Rytų
Europos ekspertės vaidmenį.
Po iškilmingo posėdžio susitikęs su Seimo pirmininku Viktoru Muntianu,
Švedijos UR ministras pabrėžė, jog Lietuva per nepriklausomybės laikotarpį
padarė didžiulę pažangą:
„Ekonominė plėtra - tiesiog neįtikėtina, per tiek laiko sukurta ir
stabili demokratija. Visų pirma pačios Lietuvos nuopelnas“, - Seimo Ryšių su
visuomene išplatintame pranešime cituojamas C.Bildtas.
Parlamento vadovas padėkojo ministrui už Švedijos palaikymą Lietuvai
sunkiausiu metu.
„Žinojimas, jog kitos šalys mums pasiruošusios padėti, suteikė
tvirtybės“, - sakė Seimo pirmininkas.
Susitikime taip pat buvo aptartos politinio, ekonominio ir kultūrinio
bendradarbiavimo temos,
pasikeista nuomonėmis apie demokratinius procesus Baltarusijoje,
Ukrainoje bei Gruzijoje, pažymėta tarpparlamentinio bendravimo reikšmė
perduodant europines vertybes Europos Sąjungos rytinėms kaimynėms.
Praėjus beveik metams nuo Lietuvos valstybingumo atkūrimo paskelbimo
1990 metų kovą, 1991 metų sausio 13-osios naktį 14 žmonių žuvo ir šimtai
buvo sužeisti per sovietų komunistų partijos, okupacinės kariuomenės ir KGB
mėginimą įvykdyti perversmą.
Nors sovietų kariškiams tuomet pavyko užimti televizijos bokštą bei
Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, jie neišdrįso pulti tūkstančių
beginklių žmonių saugomo tuometinės Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo
Seimo pastato.
Paminint šių tragiškų įvykių aukų atminimą, sausio 13-oji Lietuvoje
tradiciškai minima kaip Laisvės gynėjų diena.