Karikatūra išpranašavo ES milijonus

Praėjusių metų paskutiniajame „Panevėžio ryto“ numeryje išspausdinta politikų karikatūra Panevėžio rajono merui Povilui Žaguniui ir rajono savivaldybei pasirodė esanti tikrai pranašinga.

Toje karikatūroje P.Žagunis pavaizduotas sėdintis prie buldozerio vairo ir jo kaušu, ant kurio užrašyta „Panevėžio rajono savivaldybė“, semiantis Europos pinigus.

Dabar paaiškėjo, kad didelis kaušas Europos Sąjungos pinigams priimti savivaldybei tikrai reikalingas: per šiuos ir kitus metus rajoną pasieks didžiausia jo istorijoje investicija – beveik 15 milijonų litų.

Ši provincijai milžiniška pinigų suma bus investuota į plynus laukus prie Ramygalos, kad čia būtų sukurta verslui palanki aplinka.

„Atsiras naujų darbo vietų, galbūt mažiau jaunimo išvažiuos į kitas šalis, gerės žmonių socialinis gyvenimas, daugiau surinksime mokesčių ir visiems gyventi bus geriau“, – neslėpė džiaugsmo ir optimizmo P.Žagunis, žurnalistams pristatydamas projektą „Plyno lauko“ infrastruktūros Panevėžio rajone sukūrimas“.

Dėl projekto įgyvendinimo rajono savivaldybės administracija pasirašė paramos sutartį su Ūkio ministerija paskutinėmis praėjusių metų dienomis.

„Šis projektas parengtas labai gerai“, – savivaldybės administracijai negailėjo pagyrų ir į projekto pristatymą atvykęs Ūkio ministerijos sekretorius Gediminas Rainys.

Tačiau kelias į projekto pripažinimą buvo ne rožių žiedlapiais klotas.

Pradėtas rengti beveik prieš dvejus metus, „plyno lauko“ investicinis projektas buvo atmestas patobulinti net du kartus.

Rajone neoficialiai kalbama, kad šio projekto sėkmei didelės įtakos turėjo net tik savivaldybės specialistų profesionalumas, bet ir mero lobistinė veikla Vilniuje Panevėžio rajono naudai.

Bendra „plyno lauko“ investicinio projekto vertė sudaro 14 milijonų 888 tūkstančius 500 litų. Tačiau pradėjus įgyvendinti projektą, pasak P.Žagunio, jo vertė dar gali kisti.

Didžiąją dalį projekto vertės – net 10 milijonų 50 tūkstančių litų – finansuos ES struktūriniai fondai.

3 milijonus 350 tūkstančių litų skirs šalies Vyriausybė.

Ir tik apie 1,5 milijono litų rajono savivaldybei teks pridėti iš savo biudžeto.

Už šiuos pinigus 7,4 hektaro valstybinės žemės plote prie Ramygalos bus sukurta verslui reikalinga infrastruktūra.

Čia bus rekonstruota 480 metrų senų kelių ir nutiesta 430 metrų naujų, pastatyti du nedideli tiltai.

Bus paklota 2 tūkstančiai metrų vandentiekio, per 4 tūkstančius metrų buitinių nuotekų ir apie 3,5 tūkstančio metrų paviršinių nuotekų inžinerinių tinklų, iškasta 470 metrų kanalizuojamų griovių.

Elektros energija į būsimą verslo zoną tekės 9 tūkstančiais 210 metrų naujų elektros perdavimo kabelių linijų. Bus nutiesta 480 metrų ryšių kabelių linijų.

7 tūkstančių metrų ilgio vidutinio slėgio dujotiekio vamzdžiais į Ramygalą pagaliau atitekės ir dujos.

Sukūrus infrastruktūrą, tikimasi sulaukti investuotojų, kurie Ramygaloje steigtų įmones ir plėtotų verslą, kurtų naujas darbo vietas.

„Rajono savivaldybės darbuotojams teks pasukti galvas ir dėl naujų viešojo turizmo idėjų“, – perspėjo svečias iš Ūkio ministerijos.

Pasak G.Rainio, ministerija neketina likti nuošaly ieškant investuotojų Ramygaloje.

Į investuotojų, ypač iš užsienio šalių, paieškas ketinama įtraukti Lietuvos ekonominės plėtros agentūrą.

Ramygaloje steigiamoje verslo zonoje labiausiai pageidaujami bus smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai.

„Tikimės, kad investuotojai nebus labai stambūs, nes „Ekrano“ likimas parodė, kaip pavojinga visuomenei, kai žlunga pramonės milžinai“, – sakė G.Rainys.

Po šių Ūkio ministerijos sekretoriaus žodžių Panevėžio rajono meras P.Žagunis prietaringai tris kartus pabeldė į medinį stalą.

Ir rajono vadovai, ir Ūkio ministerijos atstovas mano, kad Ramygala yra labai puiki vieta verslui plėtoti.

Pirmiausia šis miestas yra įsikūręs prie Vakarų Europą su Rusija jungiančios automagistralės „Via Baltica“.

Antras privalumas – vos už 35 kilometrų nuo Ramygalos esanti Kėdainių geležinkelio krovinių stotis.

Ir trečias – nuo Kauno oro uosto Ramygalą skiria tik 57 kilometrai.

„Kėdainiečiai galės ne tik agurkus auginti, bet ir važinėti dirbti į Ramygalą“, – juokavo P.Žagunis.

Tačiau tai buvo tik pusiau pajuokavimas. Trūkstant darbo jėgos visoje šalyje, anot G.Rainio, pramonės ir verslo angaro atsiradimas Vidurio Lietuvoje gali būti labai patrauklus ir dėl galimybės darbo jėgai laisvai judėti.

Pasak P.Žagunio, galimybe investuoti Ramygaloje jau dabar domisi kai kurios Panevėžio mieste bei rajone įsikūrusios bendrovės – „Iglus“, „Raguvos baldai“, bendra Lietuvos ir Danijos bendrovė „Panoden“ bei kitos.

Mero įsitikinimu, pradėjus įgyvendinti investicinį „plyno lauko“ projektą verslininkų susidomėjimas Ramygala tik didės.

„Šį projektą mes atidžiai stebėsime. Pramonės angarai Lietuvoje paprastai kuriami tik didžiuosiuose miestuose. Įdomu, kiek papildomo patrauklumo suteiks ir įtakos jūsų regionui turės šalia „Via Baltica“ radęsis verslo ir pamonės centras“, – sakė Ūkio ministerijos atstovas.

Jeigu „plyno lauko“ projektas pasirodys toks patrauklus, kad net nepajėgs patenkinti visų norinčiųjų investuoti poreikių, Panevėžio rajono savivaldybė numatė galimybes projektui plėsti.

Ramygaloje dar yra laisvos valstybinės žemės.

Pasak savivaldybės Investicijų ir užsienio ryšių skyriaus vedėjos Ramintos Būtėnaitės, iš tos žemės galima suformuoti dar 29 hektarų sklypą, „plyno lauko“ investicijoms panaudojant tą pačią infrastruktūrą.

Rajono vicemeras Vytautas Rapolas Gritėnas džiaugiasi, kad savivaldybė pasielgė labai įžvalgiai, prieš kiek laiko Ramygaloje investavusi į naujus valomuosius įrenginius, perspektyvinę vandens tiekimo galimybę, galingą elektros energijos pastotę.

Dabar tai suteikia galimybę ne vien svajoti apie verslumo lygio kėlimą Panevėžio rajone, rajono konkurencingumo padidėjimą bei sustiprėjimą.

Beveik 15 milijonų litų vertės „plyno lauko“ investicinis projektas Ramygaloje turės būti įgyvendintas iki kitų metų rugsėjo mėnesio.

Savivaldybės specialistams snausti ant laurų nebus kada. Pasak investicinio projekto rengimo vyriausiojo vadovo, Vietos ūkio skyriaus vedėjo Alberto Činiko, jau per pirmąjį šių metų pusmetį „plyname lauke“ turės būti panaudota apie 2,305 milijono litų projekto lėšų.