„Vyriausybė su R.Juodsnukiu sudarė taikų susitarimą, įsipareigojusi jam sumokėti 15 tūkstančių litų“, - paaiškino Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovė EŽTT Elvyra Baltutytė.
Buvęs karys skundėsi dėl drausmės arešto teisėtumo, teisės į teismą ir teisingo teismo garantijų, teisėtumo bei nebaudimo du kartus už tą patį principų. Lietuvos Vyriausybė, uždarame posėdyje išnagrinėjusi iš Europos žmogaus teisių teismo gautus raštus, nusprendė geriau nesibylinėti, nes vargu ar būtų laimėjusi bylą.
Tokių atvejų, kai buvęs būtinosios tarnybos karys skundžia Lietuvos kariuomenę, dar nepasitaikė.
2001 metų kovo 30-ąją pašauktam atlikti privalomosios karinės tarnybos Prienų gyventojui kariškiai priskyrė automobilį neįsitikinę, ar R.Juodsnukis turi vairuotojo pažymėjimą. 2001 metų spalio 31 dieną Vilniuje vairuodamas automobilį R.Juodsnukis nereguliuojamoje sankryžoje nepraleido pirmenybę turinčio kito automobilio, aplamdė transporto priemones. Padaryta 1339 litų žalos.
Policija nustatė, kad karys apskritai neturi vairuotojo pažymėjimo, ir skyrė administracinę nuobaudą.
Už tai, kad beveik pusmetį vykdydamas įsakymą R.Juodsnukis vairavo kariuomenės automobilį neturėdamas tam teisės, vadai nubaudė patį R.Juodsnukį. Jam buvo skirta dešimt parų arešto. Tačiau areštinėje R.Juodsnukis praleido tik penkias paras, nes vadovybė susigriebė, kad kaltas ne tik eilinis karys, vykdęs neteisėtą įsakymą, bet ir vadai, neįsitikinę, ar karinio automobilio vairuotojas turi tokią teisę.
2003 metais, jau pasibaigus tarnybai, R.Juodsnukis dėl jam padarytos neturtinės žalos kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, tačiau neturėdamas advokato nesugebėjo įrodyti savo tiesos. Kario teises ėmęsis ginti privatus asmuo parašė įtikinamą raštą į Europos žmogaus teisių teismą.