Seimas antradienį svarstė jau porą metų parlamente strigusius
projektus, tačiau sprendimo vėl nepriimta - klausimas atidėtas.
Parlamentarai susiginčijo, jog minėtas įstatymų projektų paketas
nebetenka prasmės po to, kai gruodį buvo priimtas įstatymas, atvėręs
Ypatingąjį archyvą, kadangi, minėtai medžiagai tapus vieša, nebetenka
prasmės prisipažinimas dėl bendradarbiavimo.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nario Alvydo Sadecko
teigimu, kad minėtas liustracijos įstatymo pataisų projektų paketas
nesikirstų su galiojančiais teisės aktais, reikėtų pusę jų keisti.
Pataisomis buvo siūloma nustatyti dar vieną metų trukmės laikotarpį,
kurio metu būtų galima prisipažinti dėl bendradarbiavimo su sovietų
spectarnybomis.
Lietuvoje kartą jau buvo nustatytas liustracijos laikotarpis - nuo
2000 metų galiojęs Liustracijos įstatymas buvusiems KGB ir kitų sovietinių
spectarnybų darbuotojams bei slaptiesiems bendradarbiams leido prisipažinti
dėl bendradarbiavimo, šitaip išvengiant pasekmių - prisipažinusiųjų duomenys
buvo įslaptinti, o nuslėpusiųjų savo KGB praeitį laukė paviešinimas ir kai
kurie profesinės veiklos apribojimai.
Per nustatytą pusantrų metų laikotarpį Liustracijos komisijai
prisipažino maždaug pusantro tūkstančio buvusių KGB darbuotojų ir agentų.
2006-ųjų gruodį Seimas priėmė pataisas, numatančias, kad priėjimas
prie Nacionalinio dokumentų fondo ypatingosios dalies dokumentų yra
neribojamas, išskyrus kelias išlygas.
Ribojamas priėjimas prie dokumentų, kuriuose yra duomenų, susijusių su
asmenimis, prisipažinusiais slapta bendradarbiavus su SSRS specialiosiomis
tarnybomis ir įrašytais į prisipažinusiųjų asmenų sąrašą.
Taip pat ribojamas priėjimas prie dokumentų, kuriuose yra informacijos
apie asmens privatų gyvenimą. Priėjimas prie tokių dokumentų bus ribojamas
30 metų po to asmens mirties, o jei asmens mirties data nenustatyta - 100
metų nuo to asmens gimimo.