Prieštaringai pagarsėjęs politikas A.Butkevičius antradienį liudijo
J.Abromavičiaus žūties 1997-siais aplinkybes tiriančiai komisijai. Pasak
A.Butkevičiaus, norint nuslėpti Bražuolės tilto ir kitus sprogdinimus,
tuometiniams politikams nebuvo kitos išeities, kaip tik pašalinti
J.Abromavičių.
„Žinant mano politines meiles ir priešiškumus, būtų juokinga
tiesiogiai įvardinti žudikus, tačiau esu įsitikinęs, kad politikai, kurie
inspiravo Bražuolės tilto sprogdinimą, o mano supratimu, tai buvo
V.Landsbergio žaidimo su „bombikėmis“ ir jo ignoruojančio požiūrio į Seimo
narių (organizuotus - red.) sprogdinimus rezultatas, šis požiūris privedė
iki to, kad eilė žmonių, vykdę tokius politinius užsakymus, staiga tapo
kriminaliniais nusikaltėliais. Padarius žingsnį „A“ reikėjo padaryti žingsnį
„B“ - išsivaduoti iš to žmogaus, kuris turėjo daug įrodymų. Kaip kitaip
paaiškinsit tai, kad buvęs krašto apsaugos ministras Česlovas Stankevičius
nuslėpė J.Abromavičius surinktą medžiagą apie Bražuolę, o atidavė tik tada,
kai prokuroras pagrasino krata“, - Seimo laikinajai komisijai sakė
A.Butkevičius.
Tuo tarpu laikinosios komisijos narys konservatorius Jurgis Razma
tokius kaltinimus vadina Tėvynės sąjungos šmeižimu prieš artėjančius
savivaldos rikimus.
„A.Butkevičiaus paliudijimas, mums, kaip komisijai, ieškant objektyvių
atsakymų į iškeltus klausimus, nieko nedavė, nes jis nepateikė jokių faktų,
jokių įrodymų. A.Butkevičius, kaip talentingas viešųjų ryšių specialistas,
liberaldemokratų štabo konsultantas, manau, tą misiją pakankamai gerai
atliko, pažerdamas krūva kaltinimų, tikdėdamasis, kad tai gali padaryti
poveikį prieš savivaldybių tarybų rinkimus“, - žurnalistams antradienį sakė
J.Razma.
Praėjusią savaitę Seimo laikinajai komisijai liudijęs buvęs krašto
apsaugos ministras, dabartinis URM ambasadorius ypatingiesiems pavedimams
Č.Stankevičius pripažino, kad J.Abromavičiaus surinkta informacija buvo
pasiekusi ir jį, tačiau, anot jo, informacija nebuvo vertinga, kadangi
pažymoje buvo įvardijami ne tiesioginiai pateikiamos informacijos šaltiniai,
o perpasakojimai.
1994-aisiais lapkričio 6-ąją buvo susprogdinta dalis geležinkelio
tilto per Bražuolės upelį Trakų rajone (dabar Elektrėnų savivaldybė - BNS).
Vietos gyventojams nedelsiant informavus specialiąsias tarnybas apie įvykį,
pavyko išvengti iš Klaipėdos į Vilnių važiavusio Lietuvos keleivinio
traukinio ir priešinga kryptimi į Kaliningradą važiavusio Rusijos traukinio
avarijos.
Anot A.Butkevičiaus, laikinajai Seimo komisijai buvo verta tirti ne
tik J.Abromavičiaus žūtį, bet ir savanorių Pakaunės maištą bei Bražuolės
tilto sprogdinimą.
Praėjusią savaitę Seimo laikinajai komisijai liudijusi buvusi
J.Abromavičiaus bendražygė, taip pat liberaldemokratų partijai priklausanti
Kristina Sudžienė aiškino, kad J.Abromavičaus žmogžudystę užsakė politikai.
1993-siais grupė Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos (dabar
Krašto apsaugos savanorių pajėgos - red.) karių ginkluoti įsikūrė Pakaunės
miškuose ir kelis mėnesius atsisakė paklusti valdžios nurodymams grįžti į
nuolatinės dislokacijos vietas.
Buvęs VSD pareigūnas ir krašto apsaugos savanoris J.Abromavičius žuvo
1997 metų sausio 31-ąją Kaune, sprogus jo automobiliui. Nusikaltėliai po
automobiliu „Volkswagen Passat“ buvo pritvirtinę maždaug 500 gramų
sprogstamosios medžiagos heksogeno, dar vadinamo jūros mišiniu.
Generalinė prokuratūra ikiteisminio tyrimo metu nustatė, kad
sprogstamąjį įtaisą pagamino ir po J.Abromavičiaus automobiliu pritvirtino
asmuo, kuris vėliau atsitiktinai pats susisprogdino.
Generalinei prokuratūrai nutraukus ikiteisminį tyrimą įtariamųjų
atžvilgiu, Seime kilo iniciatyvos atlikti parlamentinį.
Seime kartą jau buvo sudaryta laikinoji komisija, tyrusi saugumo
pareigūno žūtį. Tokia komisija dirbo 1997 metais, jai tuo metu vadovavo
konservatorius Sigitas Kaktys.
A.Butkevičius praėjusį dešimtmnetį buvo nuteistas ir atliko bausmę už
pasikėsinimą sukčiauti stambiu mastu. Jis neprisipažino kaltas ir tuomet
kaltino konservatorių lyderius politiniu susidorojimu.