Seimas antradienio posėdyje balsavo dėl minėtos pataisos, tačiau
nepakako balsų - už projektą balsavo 49 parlamentarai, 1 - prieš, tuo tarpu
įstatymo priėmimui būtina, kad balsavime dalyvautų ne mažiau kaip pusė Seimo
narių - 71 iš 141.
Kvorumą sugriovė valdančiosios frakcijos bei socialliberalai, kurių
atstovai balsavimo metu nesiregistravo. Balsavimas dėl šio įstatymo atidėtas
ketvirtadieniui.
Pagal pataisas, buvę KGB rezervininkai negalėtų eiti pareigų, į kurias
skiria Seimas bei jo vadovas, prezidentas, Vyriausybė ar premjeras, taip pat
viceministro, ministerijos valstybės sekretoriaus, ministerijos
sekretoriaus, valstybės institucijų ar įstaigų vadovų, jų pavaduotojų
pareigų, dirbti valstybinių bei savivaldybių mokyklų vadovais.
Pagal projektą, apribojimai galiotų 10 metų nuo įstatymo priėmimo dienos.
Nors Seimo Teisės departamentas pateikė išvadą, jog projektas gali
prieštarauti Konstitucijai, parlamentarai į tai neatsižvelgė.
Tokios pataisos, kurias kai kurie parlamentarai vertina kaip
liberaldemokratų bei „darbiečių“ kerštą Valstybės saugumo departamento (VSD)
vadovybei, kirstų dviem asmenims - VSD direktoriui Arvydui Pociui ir Seimo
nariui, buvusiam užsienio reikalų ministrui Antanui Valioniui, kurie
sovietmečiu buvo įtraukti į KGB rezervo karininkų sąrašą.
A.Valionis yra pareiškęs norą grįžti į diplomatinę tarnybą. Seimo
Užsienio reikalų komitetas (URK), svarstęs jo kandidatūrą į Lietuvos
ambasadorius Argentinoje, jai nepritarė. Vienas URK motyvų - nėra galutinio
sprendimo dėl Seime svarstomų darbo apribojimus KGB rezervininkams
numatančių pataisų.
A.Pociaus ir A.Valionio priklausymą KGB rezervui prieš porą metų tyrė
laikinoji Seimo komisija, konstatavusi, jog jų buvimas rezerve nekelia
grėsmės nacionaliniam saugumui.