Tuometinė Liustracijos komisijos vadovė D.Kuodytė rugsėjį pranešė gavusi šūsnį 1991-1992 metais veikusios komisijos KGB veiklai tirti archyvinės medžiagos, bet atsisakė nurodyti šiuos dokumentus perdavusį asmenį.
Seime tuomet sudaryta darbo grupė, kuri turėjo sutikrinti 1991-1992
metais parlamente veikusios AT - Atkuriamojo Seimo nario Balio Gajausko
vadovautos komisijos archyvui perduotus dokumentus su archyvo aprašais.
Tyrimą baigusi darbo grupė nustatė, jog kai kurių D.Kuodytės perduotų
dokumentų kopijų, kurios buvo su Aukščiausiosios Tarybos antspaudu, archyve
nėra.
„Suradome, kad keletas dokumentų tuose atneštuose maišuose - su
Aukščiausios Tarybos antspaudu, tačiau B.Gajausko komisijoj tų dokumentų
jokių pėdsakų nėra. Buvo surasta dokumentų, gyventojai jau tada, 1992 metais
parašė komisijai apie savo kontaktus su KGB - komisijoj jokio pėdsako mes
neradome, o tuose maišuose, kurie buvo perduoti, dokumentų kopijos
atsirado“, - BNS sakė darbo grupės narys socialliberalas Alvydas Sadeckas.
„Reiškia, komisijoje tie dokumentai cirkuliavo neaišku kaip - be
apskaitos, be fiksavimo, o tai labai svarbūs dokumentai. Žmogus atėjo, jis
tikėjosi, kad jo pareiškimas, jo pasakojimai apie kontaktus su KGB bus
priimti“, - tęsė parlamentaras.
Pasak A.Sadecko, D.Kuodytei perduotoje medžiagoje KGB veiklą tyrusiai
komisijai adresuotų kreipimųsi, kuriuose žmonės praneša apie savo kontaktus
su sovietų saugumu, kopijų, kurių originalų nėra archyve, rasta apie
pusantro šimto.
„Daug, apie pusantro šimto tų dokumentų, kuriuose žmonės pateikė
žinias apie savo santykius, tam tikrus turėtus santykius su KGB, negalima
dar sakyti - bendradarbiavimu, sunku dar vertinti“, - sakė A.Sadeckas.
Tarp dokumentų, kurių kopijos atiduotos D.Kuodytei, tačiau jų nėra
archyve - ir premjero patarėjo Viliaus Kavaliausko kreipimasis į komisiją.
Liustracijos komisija buvo nustačiusi, jog V.Kavaliauskas sąmoningai
bendradarbiavo su KGB, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas
sprendimą panaikino, argumentuodamas, jog jis nemotyvuotas.
A.Sadecko teigimu, dingus minėtiems dokumentams, į komisiją kreipęsi
žmonės liko apgauti - nors pranešė apie savo kontaktus ar bendradarbiavimą
su KGB, kadangi dokumentai dingo, tai liko neužfiksuota.
Tuo tarpu nuo 2000 metų galiojęs Liustracijos įstatymas buvusiems KGB
ir kitų sovietinių spectarnybų darbuotojams bei slaptiesiems bendradarbiams
leido prisipažinti dėl bendradarbiavimo, šitaip išvengiant pasekmių -
prisipažinusiųjų duomenys buvo įslaptinti, o nuslėpusiųjų savo KGB praeitį
laukė paviešinimas ir kai kurie profesinės veiklos apribojimai.
Per nustatytą pusantrų metų laikotarpį Liustracijos komisijai
prisipažino maždaug pusantro tūkstančio buvusių KGB darbuotojų ir agentų.
Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo narys Balys Gajauskas, dar
tuomet, kai ant jo vadovautos komisijos krito įtarimų šešėlis, D.Kuodytei
sulaukus minėtos medžiagos, kategoriškai neigė, jog dokumentai galėjo dingti
iš komisijos.
B.Gajauskas tvirtino, kad iš buvusių KGB rūmų, kuriuos saugojo kariai,
nebuvo galima išsinešti nė vieno dokumento.