Nors DnB NORD bankas ir Vilniaus apygardos prokuratūros atstovai ilgai slėpė, vakar vis dėlto išaiškėjo, kad iš minėto banko dingo 1 milijonas litų. Tai įvyko praėjusių metų spalį.
Patiria nuostolių
Vyriausiasis DnB NORD banko finansų analitikas Rimantas Rudzkis atsakė vienareikšmiškai – po tokių skandalų banke sumažėja indėlių. Kuo blogai, kad sumažėja indėlių?
Bankas paprastai uždirba iš paskolų, kurias skolina. Jo pelnas susijęs su skirtumu tarp paskolos kainos ir indėlio kainos.
Jei po skandalo indėlių, kurie naudojami paskoloms suteikti, nebeužtenka, bankas skolinasi pinigų iš kitų bankų. Skandalo nuostolis bus skirtumas tarp prarastų indėlių palūkanų ir kainos, už kurią pasiskolino pinigų iš kito banko.
R.Rudzkis suskaičiavęs tai iliustravo skaičiais. Jei po skandalo indėlininkai iš banko per pusmetį atsiėmė 100 milijonų litų indėlių, bankas per tą pusmetį patirs... 100 milijonų litų nuostolio.
Prasidėjo nuo klaidos
Bankininkai vengia minėti konkrečių skandalų metu patirtus nuostolius. Tik 2003 metais nepavyko nuslėpti, kad kilus triukšmui dėl neva prastos SEB Vilniaus banko būklės per vieną mėnesį jis prarado 23 milijonus litų indėlių.
Vis dėlto banko prezidentas Julius Niedvaras tuomet gyrėsi, kad per metus indėlių skaičius išaugo 1,7 procento, nors tai bankams – menkas skaičius. SEB Vilniaus banko skandalas kilo dėl, atrodytų, nekaltos klaidos viename pranešime, kuriame J.Niedvaras buvo įvardytas „laikinai einantis banko vadovo pareigas”. Po to pasipylė gandai ir prasimanymai, kad bankas artėja prie bankroto.
J.Niedvaras įsiplieskus skandalui prašė net Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pagalbos, kad pareigūnai nustatytų, kas skleidžia gandus.
Bankininkai niekada nemini ir kito skaičiaus – grynojo pelno – pokyčių. Kilus skandalui tas skaičius dėsningai ima mažėti.
Taigi SEB Vilniaus bankas 2003-iaisiais – skandalo metais – uždirbo 132,2 milijono litų. 2004 metais – tik 120,5 milijono, nors daugelio kitų bankų pelnas tais metais augo.
SEB Vilniaus banko atstovas spaudai Arvydas Žilinskas nepanoro pateikti banko pozicijos apie skandalų kainą.
Tiesa, bankui keletas milijonų – ne itin dideli pinigai. SEB Vilniaus bankas vien į pavadinimo keitimą investavo 6 milijonus litų.
Mažėja pelnas
2002 metais banko „Snoras” grynasis pelnas buvo 10,5 milijono, o 2003-iaisiais – 7,2 milijono litų.
„Snorui” pakenkė skandalas, kai didelę dalį šio banko akcijų už beveik 1,2 milijardo litų ketino nusipirkti užsienio pilietis Jeanas Philippe Illiescu de Grimaldi. VSD nerekomendavo Lietuvos bankui leisti šio sandorio. Teigta, esą šios investicijos dalyviai neva susiję su Rusijos ir tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu.
2004 metų sausį skandalingai apiplėštas „Hansabanko” skyrius Vilniuje, Tuskulėnų gatvėje. Atėję į darbą bankininkai pasigedo apie 700 tūkstančių litų. Teisėsaugininkams kilo įtarimų, kad prie plėšimo galėjo prisidėti pats banko apsaugininkas.
2004 metais „Hansabanko” pelnas buvo 111,1 milijono, o
2005 metais – 107,9 milijono litų.
Netrukus persivadino
Po nusikaltimų bankai net pakeičia pavadinimus. Taip padaryta, kai kone metus buvo linksniuojamas „Vereins- und Westbank” Vilniaus skyriaus pavadinimas.
Banke „Vereins- und Westbank” buvo įvykdytas rekordinis Lietuvoje plėšimas. 2004 metų rugpjūtį banko apsaugininkas Pavelas Kobecas ir jo parankinis Giedrius Kvedaravičius iš saugyklų pagrobė per 2 milijonus litų įvairia valiuta. Po kelių dienų banditai buvo sulaikyti, o apiplėštas bankas 2005 metais tapo „Bayerische Hypo- und Vereinsbank”.
O pirmojo Lietuvoje apiplėšto banko išvis nebėra. Tai nutiko 1995-ųjų rugsėjį, kai keturi nusikaltėliai pateko į tuomečio „Hermio” banko Šiaulių skyrių, kur pasmaugė apsaugininką ir pagrobė 940 tūkstančių litų.