Prieš balsuojant dėl Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisų,
kuriomis būtų panaikinta kandidatų į savivaldą neliečiamybė, „darbiečiai“
paprašė pertraukos iki kito posėdžio.
Ketvirtadienį baigiasi pratęsta rudens sesija, tad, jei ji nebus
pratęsta ar sušaukta neeilinė, minėtų pataisų Seimas nebespėtų priimti iki
rinkimų.
Šitaip „darbiečiai“ sužlugdė ne tik jų lyderiui nepalankios nuostatos,
bet taip pat ir įstatymo pataisų, kuriomis siūloma įteisinti išankstinį
balsavimą, priėmimą.
Susiklosčius tokiais situacijai, susirinko Seimo seniūnų sueiga, kuri
spręs, ar siūlyti Seimo valdybai sušaukti neeilinį posėdį.
Iki šiol galioja Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo straipsnis,
kuris numato, jog kandidatas į savivaldybės tarybos narius rinkimų
agitacijos kampanijos metu, taip pat iki naujai išrinktos savivaldybės
tarybos pirmojo posėdžio be Vyriausiosios rinkimų komisijos sutikimo negali
būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ar suimtas, ar kitaip suvaržyta jo
laisvė.
Panaikinti kandidatų į savivaldybių tarybas teisinę neliečiamybę
pasiūlė Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkas Julius
Sabatauskas, argumentuodamas, jog Vietos savivaldos įstatyme, kuriame
kalbama apie jau išrinktus ir darbą pradėjusius savivaldybių tarybų narius,
nėra nuostatos apie jų teisinę neliečiamybę.
„Kitaip tariant, kandidatas į savivaldybę teisine prasme atsiduria
komfortiškesnėje situacijoje, nei jau išrinktas ir dirbti pradėjęs tarybos
narys“, - argumentuoja TTK vadovas.
Konstitucinis Teismas iš esmės yra konstatavęs, kad savivaldybių
tarybų nariai pagal Konstituciją negali turėti teisinės neliečiamybės. Prieš
ketverius metus priimtame nutarime Konstitucinis Teismas nurodė, kad
savivaldybių tarybų nariai pagal Konstituciją neturi tokių imunitetų, kokius
turi prezidentas, Seimo ir Vyriausybės nariai, teisėjai, tarp tokių
imunitetų - ir teisinė neliečiamybė.
Tuo pačiu J.Sabatauskas atmeta žiniasklaidoje pasirodžiusias
interpretacijas, kad kandidatų į savivaldybių tarybas teisinę neliečiamybę
naikinantis projektas parengtas dėl to ir po to, kai Darbo partija paskelbė
ketinanti įregistruoti savo buvusį lyderį V.Uspaskichą kandidatu
savivaldybių rinkimuose.
„Tai tik aplinkybių sutapimas. Blogai, kad tai nebuvo padaryta
anksčiau. Tiesiog atkreipiu Seimo dėmesį į teisinį absurdą, kai kandidatai,
kurių bus daugiau kaip 10 tūkstančių, turi teisinę neliečiamybę, o pusantro
tūkstančio jau išrinktų savivaldybių tarybų narių nebeturi. Beje, ir negali
turėti pagal mūsų Konstituciją“, - sako TTK pirmininkas.
Praėjusią savaitę Darbo partija (DP) paskelbė V.Uspaskichą įtraukusi į
kandidatų dalyvauti vasario 25 dieną vyksiančiuose rinkimuose sąrašą bei
patvirtino, jog V.Uspaskichas partijai jau yra atsiuntęs raštišką sutikimą
juose dalyvauti.
Pernai rugpjūčio 25 dieną Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas
V.Uspaskichui skyrė kardomąjį suėmimą. Šis ekspolitikas Rusijoje yra
pasiprašęs prieglobsčio.
Kėdainių verslininką 47 metų V.Uspaskichą, anksčiau dėl skandalų
netekusį ūkio ministro ir Seimo nario postų, Lietuvos teisėsauga įtaria
apgaulingų duomenų apie jo vadovautos partijos pajamas ir jų naudojimą
pateikimu Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Vyriausiajai rinkimų
komisijai.
Neoficialiomis žiniomis, prokurorai yra aptikę partijos „juodąją
buhalteriją“, kurioje esą atsispindi nelegalūs mokėjimai įvairiems
asmenims.