„Toks fonas negerina galimybės susikalbėti, turėti dialogą. Aš
neigiamai vertinu tokią reakciją, ir dar kartą pasakau, kad Lietuva siekia
konstruktyvių santykių su Rusija. Iš tikrųjų, tai didele dalimi tie
santykiai tokie ir yra įvairiose srityse - ir ekonomikoje gana platūs, ir
kultūroje, ir politiniu požiūriu mes turime labai daug tarpusavio santykių,
aišku, ir problemų“, - interviu Žinių radijui ketvirtadienį sakė
G.Kirkilas.
Jis pažymėjo, kad Lietuva visada siekia problemas spręsti
konstruktyviu būdu, tačiau pastebėjo, kad šiuo metu tarp Rusijos ir Lietuvos
„dėl kai kurių veiksmų vienaip ar kitaip tas dialogas nėra pats geriausias“.
Reaguodami į Lietuvos ir Estijos parlamentų sprendimus dėl sovietinės
okupacijos žalos atlyginimo ir karių kapaviečių, Rusijos parlamentarai
pakilo į mūšį, su, jų teigimu, Baltijos šalyse „atgimstančiu nacizmu“.
Šovinistinėmis pažiūromis anksčiau pagarsėjusių Valstybės Dūmos
deputatų - komunistams atstovaujančio Ruslano Gostevo, liberaldemokratų
lyderio Vladimiro Žirinovskio ir „Rusijos patriotams“ atstovaujančių Viktoro
Alksnio bei Sergejaus Baburino pastangomis buvo inicijuoti du alternatyvūs
pareiškimo projektai. S.Baburinas siūlė atkreipti dėmesį į „visose Pabaltijo
respublikose kylančią nacizmo atgimimo grėsmę“ bei raudonarmiečių kapų
padėtį.
Trečiadienį po Valstybės Dūmos diskusijų buvo priimtas pareiškimas,
kuriame Estijos vyriausybė kaltinama siekiais „tęsti savo kursą heroizuojant
nacizmą ir pateisinant jo ideologiją“.
Pareiškime neminima Lietuva. Vis dėlto Rusijos politikus smarkiai
supykdė šią savaitę Seimo priimta rezoliucija, raginanti Rusiją, kaip SSRS
teisių ir pareigų tęsėją, pradėti konsultacijas su Lietuvos Vyriausybe dėl
SSRS įvykdytos okupacijos žalos atlyginimo.
2000 metais Seimas priėmė SSRS okupacijos žalos kompensavimo įstatymą,
įpareigojantį Lietuvos Vyriausybę pradėti derybas su Rusija, kaip SSRS
teisių perėmėja, dėl sovietų okupacijos žalos atlyginimo. Lietuva pusę
šimtmečio trukusios sovietų okupacijos žalą įvertino 80-čia milijardų litų,
tačiau Rusija iki šiol atsisako derėtis dėl jos atlyginimo.
Rusijos deputatus supykdė ir praėjusią savaitę Estijos parlamento
priimtas Kapų priežiūros įstatymas, kuriuo remdamasi, Estijos valdžia
nusprendė perlaidoti masiniame kape Talino centre palaidotus trylika
Antrajame pasauliniame kare žuvusių raudonarmiečių ir nukelti „bronzinio
kario“ skulptūrą.