Projektais, kuriuos parengė keli Nacionalinio saugumo ir gynybos
komiteto (NSGK) nariai, buvo siūloma įtvirtinti, kad, Seimui priėmus
nutarimą, įpareigojantį operatyvinės veiklos subjektą ar paslapčių subjektą
Seimui pateikti operatyvinę ar įslaptintą informaciją, šia informacija
disponuojančio subjekto vadovas per 10 dienų privalėtų pateikti prašomą
informaciją Seimui.
Anot vieno šių teisės aktų iniciatorių, NSGK pirmininko Algimanto
Matulevičiaus, prieš projektų įtraukimą į darbotvarkę balsavę parlamentarai
baiminasi, kad bus atskleista tiesa.
„Projektą įvertinęs Seimo Teisės departamentas konstatavo, jog yra
pagrindo manyti, kad projektas neatitinka Konstitucijos. Tačiau
parlamentarams pradėjus kvestionuoti Teisės departamento darbą, nuspręsta
išaiškinimo kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją, kuri šiandien pareiškė,
kad Seimas dėl pateikimo turėtų apsispręsti balsavimu. Tai kaip ir aiškių
argumentų nėra, kodėl nuspręsta neleisti pateikti šio projekto“, - BNS sakė
A.Matulevičius.
Minėtus projektus NSGK atstovai parengė po to, kai Valstybės saugumo
departamentas (VSD) neatsižvelgė į Seimo nutarimą, kuriuo buvo prašoma
pateikti pažymas.
Šias pažymas departamentas, motyvuodamas dokumentų operatyviniu
pobūdžiu, atsisakė perduoti laikinosios komisijos teisėmis VSD veiklą
tyrusiam NSGK.
Paskutinę dieną, kuomet suėjo Seimo nurodytas terminas, VSD pateikė
Seimui tris pažymas, tačiau ne tas, kurių laukta.
Pateikdamas pažymas, VSD generalinis direktorius Arvydas Pocius Seimo
valdybą informavo, jog komiteto jau skaitytas pažymas teikia pakartotinai,
nes jos neatspindėtos atlikto tyrimo išvadose, tuo tarpu prašytų pažymų
neteiks.
Iš pradžių atsisakymą VSD vadovas argumentavo tuo, jog būtų pakenkta
vykdomam operatyviniam tyrimui, vėliau tvirtino, jog pažymos - keliančios
abejonių, grįstos tik slapta klausytais pokalbiais.
Seimui nepriėmus projektų, jų iniciatoriai galimybės įpareigoti VSD
pateikti slaptas pažymas turėtų laukti iki pavasario sesijos, kuri prasidės
kovo 10-ąją.