Antrasis komisijos išvadų variantas patvirtintas 64 parlamentarams
balsavus už, 3 - prieš ir 4 susilaikius.
Už išvadas balsavo visų posėdyje dalyvavusių frakcijų atstovai,
išskyrus Naująją sąjungą, kuriai vadovauja išvadose neigiamame kontekste
minimas Artūras Paulauskas.
Papildytame išvadų variante asmenų, prisidėjusių prie koncerno
sėkmingos veiklos, sąrašą papildė keturi buvę generaliniai prokurorai,
įskaitant ir buvusį Seimo pirmininką A.Paulauską. Be jo, į sąrašą įtraukti
eksprokurorai Kazys Pėdnyčia, Vladimiras Nikitinas bei Antanas Klimavičius.
Komisija atsakomybės siūlo pareikalauti ir iš buvusio teisingumo
ministro Vytauto Markevičiaus, kuris šias pareigas ėjo 2001-2004 metais.
Taip pat konstatuota, kad komisijai nepavyko rasti atsakymo, ar turi
pagrindo koncerno buvusio vadovo Gintaro Petriko pareiškimai apie EBSW
ryšius su aukštais tuometiniais ir dabartiniais valstybės pareigūnais bei
jiems mokėtus atlyginimus.
G.Petrikas spaudai yra teigęs, esą asmeniškai davė pinigų tuometiniam
šalies prezidentui Algirdui Brazauskui ir premjerui Adolfui Šleževičiui, o
koncernui „netarnavusiam“ tuometiniam Lietuvos banko pirmininkui Romualdui
Visokavičiui esą inicijavęs baudžiamają bylą.
Visi šie asmenys G.Petriko teiginius neigia.
Nuo 1992 iki 1995 metų EBSW koncerno bendrovė KHK iš gyventojų surinko
daugiau nei 344 mln. litų. Investicinei bendrovei savo santaupas patikėjo
15,6 tūkst. žmonių, kuriems ji liko skolinga apie 80 mln. litų. Iš Lietuvos
valstybinio komercinio banko, kurio valdymu rūpinosi EBSW, buvo iššvaistyta
apie 111 mln. litų.
Iš šalies įmonių, susijusių su EBSW, valstybė nesusigrąžino apie 144
mln. litų paskolų, su Paskolų komisijos rekomendacija garantuotų valstybės.