Tai V.Landsbergis ketvirtadienį aiškino J.Abromavičiaus žūties
aplinkybes tiriančiai Seimo laikinajai komisijai.
„Kol nebus atsakytas klausimas dėl Pakaunės, sunku imtis kito algebros
kurso, nes neturėtumėte pagrindo, o Pakaunės įvykius kurstė GRU (Rusijos
žvalgyba-BNS), už tų ivykių stovėjo Rusijos interesas ir jos slaptųjų
tarnybų interesas", - komisijai dėstė V.Landsbergis.
Pasak europarlamentaro, Rusija buvo suinteresuota maištu, kadangi vis
dar nenorėjo palikti Lietuvos.
„Priežastys buvo paprastos - Rusijos armijos išvedimo paskutinė
stadija, jau jos neturi būti, armija Lietuvoje išvedama pačioje pirmoje
valstybėje. Tai armijos vadovybė traktuoja kaip pažeminimą, todėl Rusijoje
vyksta suirzimas. Atsirado idėjų išlaikyti Lietuvą, tai planuojama, kaip tai
padaryti. Vienas iš būdų - išeinant pasilikti ir nuveikti blogus dalykus
Lietuvoje pačių lietuvių rankomis ir bus galima pasauliui skelbti, kad
Rusijos kariuomenės nėra ir Lietuvoje atsiranda nestabilumas ir grėsmė
kitoms valstybėms, todėl atėjo laikas paspausti mygtuką. Taip jau buvo
įvykdyta Gruzijoje", - aiškino V.Landsbergis.
Anot politiko, buvo ir Lietuvoje jėgų, kurios kurstė Pakaunės akciją
ir buvo suinteresuotos, kad akcija kuo ilgiau tęstusi.
„Dvi radikaliai nusiteikusios aukštos institucijos - Krašto apsaugos
ministerija (KAM), jai tuo metu vadovavo Audrius Butkevičius, ir Generalinė
prokuratūra - nepaliko protestuojantiems jokio pasirinkimo: arba jūs
antivalstybiniai, arba kriminaliniai nusikaltėliai. Tai nusiginkluokit, ir
tegu jus tvarko. Savanoriai, žinoma to nenorėjo", - rašoma V.Landsbergio
pranešime spaudai.
Politikas laikinajai Seimo komisijai pateikė ir savo versiją dėl
Bražuolės tilto sprogdinimo.
„1994-ųjų metais, kai driokstelėjo Bražuolėje, aukos buvo numatytos
„didžiojo spalio" metinėms, galima tik įsivaizduoti, kokios būtų akcijos iš
Rusijos pusės ir reikalavimai, dėl atseit jų nužudytų žmonių. Nelyginant
būsimo, dar po penkerių metų, namų sprogdinimo repeticija. Karinių veiksmų
prieš Lietuvą galėjo būti imtasi jau 1994-aisiais", - dėstė politikas.
V.Landsbergis, kalbėdamas apie J.Abromavičiaus žūtį, ją taip pat
netiesiogiai siejo su Rusija.
„Aš J.Abromavičiaus asmeniškai nepažinojau, bet jo laikysena
prieštaringa, ir tegul tai tiria dabartinė komisija, nes gana aštrus jo ir
kai kurių savanorių susipriešinimas matomas net iš ano meto spaudos. Gali
būti, kad ir tie savanoriai Kaune, ir buvęs teritorinio štabo viršininkas
pateko į kur kas didesnių svetimų jėgų sumanytą mėsmalę. Jono Maskvyčio ir
J.Abromavičiaus į viens kitą atstatyti ginklai, laimei, neiššovė, tai čia
vaizdas, ant kokios bedugnės krašto buvom atsidūrę", - pranešime spaudai
cituojamas europarlamentaras.
Tuo tarpu ketvirtadienį komisijai liudijęs signataras Egidijus
Bičkauskas, 1993-iaisiais vadovavęs prezidento Algirdo Brazausko sudarytai
darbo grupei, turėjusiai taikiai išspręsti savanorių maištą, teigė, kad
savanorių akcijos priežastys buvo kriminalinės, vėliau jos buvo „įvilktos į
politinį rūbą".
„Vienam iš aktyvių savanorių J.Maskvyčiui tuo metu buvo iškelta byla
dėl šaudymų Kaune, jam buvo skirta kardomoji priemonė - suėmimas, tačiau
savanoris tuo metu nebuvo suimtas ir ėmėsi spręsti šią savo problemą,
pasitraukė į mišką, o vėliau, mano požiūriu, tuo pasinaudojo kai kurie
politika", - komisijos posėdyje tvirtino eksparlamentaras.
Anot jo, pas protesto akcijos Pakaunėje dalyvius vykdavo įvairių
partijų atstovai ir dėstė savo pozicijas, bet patys savanoriai išsirinko
politikus, su kuriais jie norėjo kalbėtis.
„Vienas iš tų buvo V.Landsbergis, tegul ir rugsėjo 17-ąją būtų
nenuvažiavęs pas savanorius, bet viešai paskelbęs „Baikit juokauti ir
išeikite iš miško", jie būtų išėję", - aiškino E.Bičkauskas.
Pats V.Landsbergis tokius kaltinimus kategoriškai atmeta,
tvirtindamas, jog iš karto sužinojęs apie maištą paskelbė viešą pareiškimą,
teigdamas, kad maištas bus naudingiausias Maskvai
Antradienį komisijai liudijęs krašto apsaugos ministras,
liberaldemokratas Audrius Butkevičius J.Abromavičiaus žūti netiesiogiai
siejo su konservatoriaus V.Landsbergio to meto politine veikla, o komisijai
praėjusią savaitę liudijusi J.Abromavičiaus bendražygė, dabar taip pat
liberaldemokratė, Kristina Sudžienė tvirtino, kad prie savanorių maišto
Pakaunėje yra prisidėjęs ir V.Landsbergis.
„V.Landsbergis tiems kariams buvo kaip Dievas, jie jį gerbė. Jei
V.Landsbergis būtų pasakęs, kad savanoriai privalo palikti mišką ir paklusti
valdžiai, jie taip ir būtų padarę. Tačiau įvyko atvirkščiai", - laikinajai
komisijai aiškino K.Sudžienė.
Buvęs VSD pareigūnas ir krašto apsaugos savanoris J.Abromavičius žuvo
1997 metų sausio 31-ąją Kaune, sprogus jo automobiliui. Nusikaltėliai po
automobiliu „Volkswagen Passat" buvo pritvirtinę maždaug 500 gramų
sprogstamosios medžiagos heksogeno, dar vadinamo jūros mišiniu.
Generalinė prokuratūra ikiteisminio tyrimo metu nustatė, kad
sprogstamąjį įtaisą pagamino ir po J.Abromavičiaus automobiliu pritvirtino
asmuo, kuris vėliau atsitiktinai pats susisprogdino.
Generalinei prokuratūrai nutraukus ikiteisminį tyrimą įtariamųjų
atžvilgiu, Seime kilo iniciatyvos atlikti parlamentinį.
Seime kartą jau buvo sudaryta laikinoji komisija, tyrusi saugumo
pareigūno žūtį. Tokia komisija dirbo 1997 metais, jai tuo metu vadovavo
konservatorius Sigitas Kaktys.