Pajūrio gamtosaugos ypatumai

Iki tol dirbęs laivų statykloje „Baltija“ laivų mechaniku, techninį aukštąjį išsilavinimą turintis vyras greitai padarė svaiginamą karjerą - jau po trejų metų tuometis ministras ir aistringas medžiotojas Bronius Bradauskas K.Šiliauską paskyrė Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcijos viršininku. Po trejų metų naujasis aplinkos ministras Algis Čaplikas K.Šiliauską patvirtino viso Klaipėdos regiono vyriausiuoju gamtosaugininku.

Aštuonetas metų - pakankamas laikotarpis, per kurį galima nuveikti nemažai visuomenei įsimintinų darbų. Tačiau bėda, kad vienus juos visuomenė mini tik blogai, į kitus žiūri kreivai ir nepasitikėdama, treti - nelabai kam ir žinomi. Skandalingai pagarsėjusios savavališkos statybos Kuršių nerijoje - irgi departamento nuopelnas, už kurį K.Šiliauskui buvo suraitytas griežtas papeikimas. Seimo nario Virgilijaus Martišausko sulaikymas įtarus prievartaujant kyšio - jau asmeninis K.Šiliausko nuopelnas, kai, diriguojant STT Klaipėdos skyriui, departamento vadovas atliko pagrindinę partiją.

Praėjusį savaitgalį Kretingos miškų urėdas Antanas Baranauskas sulaukė netikėto K.Šiliausko skambučio. Pareigūnas prašėsi į medžioklę.

„Jis puikiai žinojo, kad tądien pas mus atskrenda jau dešimtmetį urėdijos miškuose medžiojantys suomių ir švedų verslininkai. Jų medžioklės būna iš anksto apmokėtos firmų, pašalinių, vietos medžiotojų jie niekados nesikviečia ir netoleruoja, būna tik pagalbininkų. K.Šiliauskas juk man viršininkas, negi jam sakysiu - nevažiuok. Bet, sakau, pats žinai, kad tai komercinė medžioklė, kur užsienietis moka po 100 eurų, leisti medžioti tau negaliu. Ir nemedžiojo, įrašiau jį į medžiotojų padėjėjų apskaitos žiniaraštį“, - „Ekstrai pasakojo A.Baranauskas ir pridūrė, kad po medžioklės K.Šiliauskui, kaip ir visiems, buvo įdėtas nušauto žvėries mėsos lauknešėlis.

Vyriausiasis pamario gamtosaugininkas pritrūko šviežienos? Paklaustas, kodėl K.Šiliauskui prireikė prašytis į užsienio verslininkų komercinę medžioklę, A.Baranauskas gūžčiojo pečiais:

„Nežinau. Gal norėjo patikrinti, kaip vyksta medžioklė. Bet tai jis ne tik gali, bet ir privalo daryti ir be išankstinio pranešimo“.

Aplinkos ministerijos pareigūnai „Ekstrai“ teigė, kad šioje medžioklėje dalyvauti K.Šiliauskas teisės neturėjo.

Paklaustas, kada pastarąjį kartą buvo medžioklėje ir kada medžiojo, K.Šiliauskas susimąsto - nepamenantis. O kada ir kur akies taiklumą miklino kartu su skandalingai pagarsėjusiu ir nevienareikšmiškai vertinamu Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiuoju prokuroru Stanislovu Stulpinu? Priminus, kad tai greičiausiai galėjo būti ikikalėdinis savaitgalis, vyriausiasis pamario gamtosaugininkas nesigina. Gali būti, bet ar sužiūrėsi visus, girdi, kas medžioti suvažiuoja, tiek vyrų būna.

Lyg pateisindamas tokį pareigūnui nebūdingą užmaršumą, K.Šiliauskas tvirtina priklausantis net dviem medžiotojų klubams - „Skirvytė“ ir „Medžiotojas 2“. Tačiau po tokio atviraširdiškumo stojo pauzė, leidžianti suprasti, kad apie medžioklės draugus detalesnio pokalbio nebus.

„Ekstra“ savais kanalais išsiaiškino, kokio riebumo grietinėlė nusėdusi šiuose medžiotojų būreliuose. „Skirvytės“ būreliui, kurio nuomojami medžioklės plotai yra Rusnės saloje, kur sovietiniais laikais medžiodavo tik pirmieji ir išskirtiniai kompartijos bosai bei svečiai iš Maskvos, Įmonių registro duomenimis, vadovauja Seimo narys „darbietis“ Antanas Bosas. Tiesa, K.Šiliauskas „Ekstrą“ tikino, jog šiandien šio būrelio vadovas yra Virginijus Rutkauskas. Jei valdžia ir pasikeitė, tai naujoji - ne ką nežinomesnė.

V.Rutkauskas yra statybinėmis medžiagomis prekiaujančios ir gerai pamaryje žinomos bendrovės „Arsenalas EGH“ vadovas. Į antrąjį medžioklių būrelį taip pat neeiliniai pamario šauliai susirinkę, jam vadovauja buvęs apskrities viršininkas, dabar Klaipėdos naftos terminalo generalinis direktorius Jurgis Aušra.

Prieš pat K.Šiliausko ikikalėdinę medžioklę nuo pamario atskriejo nemaloni žinia: kratos padarytos šio regiono departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos Klaipėdos ir Šilutės būstinėse, paimti kai kurie dokumentai, sulaikyti keturi asmenys: Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas G.Bertašius, Jūros apsaugos agentūros vyr. specialistas A.Paldauskas bei vyr. inspektorius J.Čeponis ir samdomas darbininkas - katerio mechanikas, neetatinis inspektorius B.Vanagas. Gamtosaugininkai įtariami dėl galimo piktnaudžiavimo tarnyba, neteisėto turto pasisavinimo, dokumentų klastojimo.

Paprašytas įvertinti šios gyvosios gamtos sergėtojų „draugijos“ žygius, K.Šiliauskas prašo sukonkretinti klausimą. Pažymėjus, jog tai yra konkretu, pareigūnas vėlgi į detales nesileidžia: „Ikiteisminio tyrimo medžiagos aš nežinau. Pradėjo dirbti vyrai, ir tiek.“ K.Šiliausko teigimu, vyrai jam apie savo žygdarbius nesipasakojo, o jis jų ir neklausė. „Ekstrai“ tik pabrėžė, kad, sulaikius jo pavaldinius, teisėsaugos pareigūnų nebuvo apklaustas.

Nejaugi departamento vadovui neįdomu, kokio rimtumo įtarimai pareikšti keturiems jo pavaldiniams? K.Šiliauskas, regis, labiau sielvartavo, kaip toliau ketvertukas išlaikys šeimynas. Sulaikius pareigūnus, aplinkos ministras A.Kundrotas įsakymu sustabdė visų jų įgaliojimus, tai yra jiems buvo uždrausta vykdyti kontrolę. Po to Klaipėdos apygardos prokuratūra, vadovaujanti ikiteisminiam tyrimui, davė nurodymą įtariamuosius nušalinti nuo darbo. Tačiau gruodžio 22 dieną K.Šiliauskas pasirašo raštą prokuratūrai prašydamas leisti įtariamuosius grąžinti į darbą (keistas sutapimas: tą pačią dieną, kai medžiota su prokuroru S.Stulpinu, - aut.). Apygardos prokuratūra netrukus sutiko su K.Šiliausko siūlymu.

Kuo būtų galima paaiškinti K.Šiliausko elgesį, kai, jo teigimu, net nežinodamas, kuo jo pavaldiniai kaltinami, jis tarpininkauja juos grąžinant į darbą? Gal jie įtariami rimtu nusikaltimu?

Departamento direktorius šią situacija linkęs aiškinti galimais finansiniais sunkumais. Girdi, ikiteisminis tyrimas gali tęstis pusmetį, tiek pat - teismas. „O jei po metų juos išteisins ir grąžins į darbą? Iš ko aš jiems kompensaciją sumokėsiu?“ - K.Šiliausko alibi, kad departamentas neturės biudžete maždaug 100 tūkstančių litų, jo manymu, yra bene svariausias. Priminus, jog, kilus tokiai problemai, tai turėtų būti ne jo, o ministerijos rūpestis, K.Šiliauskas su tuo nenori sutikti. Girdi, jis - departamento vadovas.

„Ekstros“ šaltinių teigimu, gamtosaugininkų ketvertukas gali būti apkaltintas ir žvejų reketavimu, reikalaujant jiems mokėti duoklę natūra arba pinigais už tai, kad nematytų galimų verslininkų prasižengimų.

„Ekstros“ kalbinti ir nenorėję būti viešai įvardyti asmenys teigė, jog pajūryje gamtosaugininkai yra sukūrę savotišką sistemą, verčiančią žvejus mokėti „otkatą“, antraip verslininkai pasmerkti netekti žūklės licencijos. Teigiama, jog kitaip gamtosaugininkai pasistengs surasti kad ir menkiausią klaidelę. Pašnekovų teigimu, visai kitos sąlygos sudaromos bičiulių ratui, kurio viršūnėje - neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai. Naudodamiesi šiuo statusu, jie be baimės Nemuno deltoje, Kuršių mariose gali merkti tinklus, žvejoti draudžiamose vietose. Antai spalio mėnesį, kai buvo pats lydekų kibimo įkarštis, žvejoti draudžiamoje Kniaupo įlankoje kai kuriomis dienomis buvo galima pamatyti net po penkias „gamtosaugininkų“ valtis. Paprastai vyrai velkiauja teigdami, kad ieško brakonierių paliktų tinklų.

Praėjusiais metais pasirodė skelbimas, kad asmuo nori parduoti laivą „Viktorija“. Pardavėjas siūlė paskambinti mobiliuoju telefonu, kurio numeris sutapo su vieno aplinkosaugininkų mobiliojo telefono numeriu. Už pirkinį buvo prašoma 300 tūkstančių litų.

„Mes jį pardavėme aukcione. Nebuvo daug norinčių“, - vėl trumpai sakė K.Šiliauskas, paprašytas pakomentuoti departamentui priklausiusio dvidešimties vietų laivo likimą. Jo teigimu, laivas buvo senas ir toliau jo eksploatuoti nevertėjo.

Tačiau prieš parduodant aukcione - pirkėjas už laivą sumokėjo apie 70 tūkstančių litų - „Viktorija“ buvo ištraukta ant kranto ir pastatyta remonto doke greta kito laivo. Šis buvo kaip tik remontuojamas, o jo remontui skirta apie 300 tūkstančių litų. Kas galėtų šiandien paneigti, jog prieš parduodant „Viktorija“ taip pat nebuvo remontuojama? Į šį „Ekstros“ klausimą Aplinkos ministerija neatsakė, tačiau pabrėžė, kad neskaidrus laivo likimas jai žinomas.

Kokie departamento tikrieji laimėjimai - kiek sulaikyta brakonierių, gamtos teršėjų, kiek departamento iniciatyva pareikšta civilinių ieškinių, inicijuota ikiteisminių tyrimų, K.Šiliauskas „Ekstrai“ pasakyti negalėjo. „Reikia surinkti duomenis, tada bus aišku“, - departamento vadovas žymėjosi bloknote tai, kas savaime turėtų būti jam žinoma.

Nieko konkretesnio K.Šiliauskas negalėjo papasakoti ir apie neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių - jų iš viso veik aštuonios dešimtys - nuveiktus darbus. „Nežinau. Jų kandidatūras siūlo inspektoriai, aš nelabai gilinuosi. Aš nė vieno nesu rekomendavęs“.

Alibi geras. Tad kyla klausimas ne kas rekomenduoja neetatinius inspektorius, bet kokiu tikslu ir kam jie reikalingi. „Ekstra“ šioje „talkininkų“ gvardijoje aptiko ne tik Šilutės rajono apylinkės vyriausiąjį prokurorą R.Kurpavičių, bet ir grupę aukštų Klaipėdos policijos pareigūnų su pačiu vadu B.Ivanausku priešakyje. Kam šiems vyrams, kurių tarnybiniai pažymėjimai ir taip verčia pažeidėją drebėti, dar ir neetatinių inspektorių pažymėjimai. Šioje neetatinių inspektorių gvardijoje taip pat masė kariškių, įvairių bendrovių vadovų.

Aplinkos ministerija, paprašyta pakomentuoti K.Šiliausko indėlį saugant gamtą pajūryje, atsiuntė visai kitokią informaciją. „Ekstros“ žurnalistui vos spėjus grįžti iš Klaipėdos, pradėta K.Šiliausko nusižengimo tyrimo procedūra, sudaryta komisija. Tokių priemonių imtasi patikrinus departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos veiklą. Konstatuota, kad netinkamai organizuojamas departamento darbas išieškant gamtai padarytus nuostolius, nepakankamai prižiūrimi ir kontroliuojami pareigūnai.

Praėjusių metų pabaigoje K.Šiliauskas savo pavaldiniams darė įtaką, kad jie nefiksuotų pažeidimų medžioklėje, kurioje dalyvavo ir pats departamento direktorius. K.Šiliausko pavaldiniai nuo tikrintojų nebeslėpė, kad prieš Kalėdas su departamento vadovo žinia buvo neteisėtai žvejojama Šilutės rajono vandens telkiniuose, kuriuose draudžiama mėgėjiška žvejyba. Nežinia kuo gali baigtis ir finansinė afera, kai su K.Šiliausko žinia bendrovei „Vairas“ buvo nepagrįstai apmokėtas inspekcinio laivo „Kaperis“ remontas. Beje, šios bendrovės direktorius V.Kinderis bei šaltkalvis G.Tylė - irgi neetatiniai gamtos apsaugos inspektoriai. Ministrui siūloma K.Šiliauską atleisti iš darbo.