Anot A.Pociaus, jis tuo metu laikinai ėjo Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos vado pareigas, tad už neteisėtų įsakymų davimą nusprendė pašalinti Jurą Abromavičių iš pareigų.
Generolas tikina, kad šie J.Abromavičiaus pasisakymai buvo nufilmuoti, tačiau kur yra vaizdo įrašas, negalėjo pasakyti.
Anksčiau komisijai liudiję kai kurie žmonės sakė, kad J.Abromavičius buvo vienas išėjimo į mišką iniciatorių. Tuometis Krašto apsaugos ministras Audrius Butkevičius sakė, kad nuomonę apie išėjimą į mišką J.Abromavičius vėliau pakeitė.
Apie J.Abromavičiaus nužudymo aplinkybes A.Pocius komisiją tikino nieko negalintis papasakoti. Esą jis tuo metu buvo užsienyje. „Jis buvo pašalintas iš kariuomenės ir man buvo žuvęs“, - sakė A.Pocius. Lauko pajėgų vadas komisijai taip pat aiškino, kad prieš nužudymą J.Abromavičius vertėsi įvairiais verslais.
A.Pociui pareiškus, kad apie daugelį slaptų dalykų jis negali pasakoti stebimas žurnalistų, komisija nusprendė paskelbti uždarą posėdį. Po A.Pociaus apklausos už uždarų durų liudyti užėjo ir nužudyto J.Abromavičiaus žmona.
A.Pocius taip pat teigė manąs, kad prie Savanoriškosios
krašto apsaugos tarnybos (SKAT) karių maišto 1993-aisiais Pakaunėje, galėjo
prisidėti Rusija.
„Tuo metu buvo išvedama Rusijos kariuomenė ir akivaizdus tos valstybės
interesas, kad ji neišeitų, Rusijos specialiosios tarnybos turėjo savo
agentūrinį tinklą, buvo įvairiausių provokacijų", - sakė A.Pocius komisijos
nariams.
Pasak Lauko pajėgų vado, tuo metu ir savanoriams, siekiant užkirsti
kelią didesnių pajėgų išėjimui į mišką, buvo aiškinama, jog tokiu žingsniu
jie pasitarnautų Rusijos interesams.
„Buvo aiškinama, kad tai nėra Lietuvos interesai ir tai noras
sukiršinti kariuomenę su kitomis jėgomis ir tuomet „gelbėtojai" sugrįžtų", -
sakė A.Pocius.
1993 metais Pakaunės įvykių metu jis buvo SKAT štabo
viršininko pavaduotoju, o po incidento atsistatydinus tuometiniam štabo
viršininkui Jonui Gečui, A.Pocius buvo paskirtas laikinai vadovauti SKAT
štabui.
Paklaustas, ar gali įvardyti asmenis, kurie inspiravo savanorių
maištą, galimai veikiami Rusijos spectarnybų, A.Pocius sakė įrodymų
neturintis, todėl „nenorintis spėlioti".
Daugiau informacijos šiuo klausimu brigados generolas parlamentarams žadėjo pateikti uždaroje posėdžio dalyje.
Buvęs VSD pareigūnas ir krašto apsaugos savanoris J.Abromavičius žuvo
1997 metų sausio 31-ąją Kaune, sprogus jo automobiliui.
Nusikaltėliai po automobiliu „Volkswagen Passat" buvo pritvirtinę maždaug 500 gramų
sprogstamosios medžiagos heksogeno, dar vadinamo jūros mišiniu.
Generalinė prokuratūra ikiteisminio tyrimo metu nustatė, kad sprogstamąjį įtaisą pagamino ir po J.Abromavičiaus automobiliu pritvirtino asmuo, kuris vėliau atsitiktinai pats susisprogdino. Generalinei prokuratūrai nutraukus ikiteisminį tyrimą įtariamųjų atžvilgiu, Seime kilo iniciatyvos atlikti parlamentinį.
Seime kartą jau buvo sudaryta laikinoji komisija, tyrusi saugumo pareigūno žūtį. Tokia komisija dirbo 1997 metais, jai tuo metu vadovavo konservatorius Sigitas Kaktys.