Esą jau dirbdamas saugume su juo susitikęs J.Abromavičius skundėsi, kad jį pagavo lendantį į duomenų bazes ir ieškant dingusių kontrabandininkų vilkikų.
„J.Abromavičius, pradėjęs dirbti saugume, pradėjo skųstis. Jis aiškino, kad tyrė kontrabandos gabenimą, sekdavo spirito, cigarečių kontrabandą, o kai reikėdavo sulaikyti susektą kontrabandinę „fūrą", jau jo neimdavo. Todėl jis norėjo ištirti iki galo tą reikalą. J.Abromavičius pradėjo tikrinti tą duomenų bazę, kur turėjo būti surašytos konfiskuotos „fūros" su kontrabanda, tačiau jų nerado, o betikrinant tą duomenų bazę, kaip J.Abromavičius sakė, jį kažkas užtiko ir sakė, kad dabar jau nežino, kas bus. Todėl be reikalo „užsiciklinot" ant to maišto ir Bražuolės tilto sprogdinimo tyrimų", - kalbėjo jis.
J.Maskvytis J.Abromavičių komisijos posėdyje vadino ypatingai geru žmogumi, kuris visą laiką palaikydavo karius. Jis sako, kad anksčiau iškeltos versijos, esą savanoriai nemėgo J.Abromavičiaus ir todėl vėliau jį susprogdino - nesąmonė.
Jo teigimu, J.Abromavičius į mišką pasitraukusiems savanoriams parūpindavo maisto, atvežė racijas būriams tarpusavyje bendrauti.
J.Maskvytis sako negirdėjęs J.Abromavičiaus raginimo grįžti atgal į miškus, apie kuriuos anksčiau liudijo Kariuomenės lauko vadas brigados generolas Arvydas Pocius. „Jeigu kas nors ir galėjo tuos kareivius išvesti atgal į miškus, tai tik aš. Ir tada jis būtų šnekėjęs su manimi" - Seimo komisijai sakė J.Maskvytis.
Tuo tarpu Lietuvos kariuomenės Lauko pajėgų vadas brigados generolas Arvydas Pocius, antradienį taip pat liudijęs komisijai, teigė, kad J.Abromavičius ragino savanorius grįžti į miškus, ir mano, kad prie Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos karių maišto 1993-aisiais Pakaunėje, galėjo prisidėti Rusija.