Lietuvis kompiuterių Mekoje

Billo nuosavame name, kuris taip gudriai paslėptas tarp medžių, jog tikrojo jo dydžio neįmanoma suprasti.

Skamba kaip fantazija, tačiau vilnietis Giedrius Bacevičius tokią pramogą turėjo. Ir čia dar ne viskas. Vilniaus universiteto kompiuterinio modeliavimo magistrantas kišenėje turi kvietimą po studijų kraustytis už Atlanto ir į atlapą segtis „Microsoft“ darbuotojo kortelę. Svajonių darbas?

MUMS atrodo, kad taip, tačiau Giedrius vis dar dvejoja. Pasirodo, kartais būna ir taip.

Dėl kompiuterių galvą pametęs Giedrius lyg ir rimtai sako, kad gyvenime graužiasi dėl vieno dalyko - jog nė sykio nepavyko laimėti respublikinės moksleivių informatikos olimpiados.

Nepasakysi, kad jam tai trukdo. Darbą ir studijas sėkmingai derinantis vaikinas ne sykį pasižymėjo programuotojų konkursuose, o pernai patraukė pasaulio kompiuterinių technologijų Mekos dėmesį. Pasirodo, įkišti koją į „Microsoft“ biuro tarpdurį lietuviui buvo ne taip jau ir sunku (nors taip turbūt atrodo tik iš pirmo žvilgsnio).

„Dėstytojas pranešė, kad „Microsoft“ rengia atranką į studentų stažuotę savo biure JAV, ir pasiūlė dalyvauti. Išsiunčiau paraišką, paskui sulaukiau kvietimo į pokalbį su „Microsoft“ atstovais Varšuvoje.

Pagalvojau - o, kaip smagu, apmokėta kelionė, pamatysiu Lenkijos sostinę. Mėgstu keliauti, bet Varšuvą visą laiką aplenkdavau. Nemaniau, kad ši istorija turės tęsinį“, - juokiasi Giedrius.

Tęsinys vis dėlto buvo, ir toks, dėl kurio ne vienam prie kompiuterio per naktis smegenis laužančiam vaikinui ar merginai kraujyje per akimirksnį padidėtų adrenalino kiekis.

Po pašnekesių Lenkijos sostinėje Giedrius sulaukė žinios - jis įtrauktas į keliasdešimties Europos studentų, kuriuos „Microsoft“ trims vasaros mėnesiams kviečia į svečius, sąrašą. „Su darbdaviais susitariau, kad duos atostogų, susikroviau lagaminą ir išskridau. Viskas atrodė kaip sapnas“.

Į kokį nuotykį įsivėlė, Giedrius suvokė tik atsidūręs „Microsoft“ biure JAV mieste Redmonde.

Įdomybės prasidėjo nuo pirmųjų dienų - kojų apšilti nespėjęs lietuvis sužinojo, kad su kitais stažuotės dalyviais yra kviečiamas į vakarėlį turtingiausio pasaulio žmogaus B.Gateso namuose.

„Microsoft“ įkūrėjas, anot Giedriaus, gyvena labai gražiame ir prabangiai įrengtame name prie ežero. „Ten sklandė gandas, kad smėlis prie to ežeriuko kiekvieną vasarą specialiai atgabenamas iš Kalifornijos, bet gal tai buvo tik pokštas“.

Prieš apsilankydami vakarėlyje, studentai gavo instrukcijas - į pobūvį buvo draudžiama neštis kuprines ir fotoaparatus. „Todėl neturiu nuotraukos su Billu. O gaila, visi ten tokios fotografijos nebūtų atsisakę“, - atsiduso studentas.

Svečiams buvo suteikta proga apžiūrėti dalį B.Gateso valdų (Giedrius su naujais bičiuliais surado baseiną) ir pasivaišinti, o vakarėliui įsibėgėjant pasirodė ir pats iš šimtų žurnalų viršelių pažįstamas vakaro šeimininkas.

„Jis man pasirodė labai paprastas, nepasipūtęs žmogus. Spaudė rankas, atsakinėjo į klausimus, pasakojo apie „Microsoft“, tiesa, daugiau apie vadybą. Iškart pajutau, kad šis žmogus savo sritį puikiai išmano.

Billą tuoj pat apsupo būrys studentų - galėjai jį arba matyti, arba girdėti. Ten buvo ir kiti svarbiausi „Microsoft“ žmonės. Aš pernelyg arti nelindau“, - pasakojo Giedrius.

Jei manote, kad žodžių derinys „studento stažuotė“ „Microsoft“ žodyne reiškia leidimą iš penkių metrų atstumo paspoksoti, kaip dirba kompanijos specialistai, ir griežtą reikalavimą jų nekamuoti klausimais, pasirodo, suklydote.

Giedrius, kaip ir kiti studentai, buvo paskirtas į konkrečią darbo užduotį gavusią grupę ir tris mėnesius galėjo jaustis kaip visateisis „Microsoft“ darbuotojas. Kompanija jam mokėjo, anot vaikino, „neblogą“ atlyginimą. Į darbą toli vaikščioti nereikėjo - „Microsoft“ padėjo susirasti butą, iš kurio norint atsidurti biure tereikėjo pereiti gatvę.

Ką konkrečiai Giedrius ten veikė, nepasakosime dėl dviejų priežasčių - tai suprasti turbūt reikia kiek didesnio kompiuterinio išprusimo, nei turi didžioji dalis visuomenės, be to, lietuvis pasirašė standartinę sutartį, draudžiančią taškytis informacija apie tai, kas vyksta konkurentus labai dominančiuose „Microsoft“ kabinetuose.

Tačiau tai buvo ne mokomosios pratybos, o rimtas projektas, kurio rezultatais, įdiegtais kompanijos, galbūt to nežinodami, naudosimės ar jau naudojamės jūs ir MES.

„Man labai patiko. Ne tik dėl įdomaus darbo, nors kad pamatysiu tokius dalykus, kaip kuriami „Windows“, niekada nesvajojau.

Buvo galimybių pakeliauti, Sietlas - visai netoli nuo Redmondo. Buvau mokslinės fantastikos muziejuje, mačiau filmo „Svetimas“ herojaus skulptūrą“, - džiūgauja lietuvis.

Įdomiausia dalis laukė stažuotės pabaigoje. Skyriaus, kuriame triūsė Giedrius, vadovas studentą pasikvietė pokalbio.

Jo esmė buvo maždaug tokia: „Giedriau, neblogai užsirekomendavai, ir „Microsoft“ norėtų pasiūlyti tau ateityje dirbti mums. Turėčiau dabar rengti pašnekesį dėl darbo, bet tavo sugebėjimais jau įsitikinome“. Grįžęs į Lietuvą, studentas gavo kompanijos ketinimus patvirtinantį laišką.

Pakankama priežastis, kad Giedriaus namuose Vilniuje būtų atkimštas šampanas. Tuo labiau kad „Microsoft“ pasiūlymas, vaikino įsitikinimu, nepanašus tik į mandagumo žingsnį.

„Neturiu jokios statistikos, tik žinau, kad tokių pasiūlymų sulaukė ne visi, kurie ten dalyvavo. Kalbama, kad jie gana išrankūs“, - per daug nesikuklina Giedrius.

Mintyse jį jau krikštijame „laimės kūdikiu“, bet čia pašnekesys pasisuka keista linkme.

Apsispręsti dėl savo kelionės į JAV Giedrius dar turi laiko iki vasaros - kol gaus magistro diplomą.

Tačiau kol kas jis nėra šimtu procentų tikras, kad pasinaudos „Microsoft“ pasiūlymu. Pasirodo, psichologinis ryšys su Lietuva - ne taip jau lengvai nutraukiamas.

„Kas trukdo išvykti? Na, baikit. Čia juk mano namai, šeima. Visą gyvenimą praleidau Vilniuje, atsisveikinti nebūtų lengva.

Esu studijavęs Danijoje, bet ji vis dėlto arčiau Lietuvos nei Amerika. Žinoma, kai gauni tokį pasiūlymą, paglosto savimeilę. Vilioja ir įdomus darbas, ir pinigai. „Microsoft“ man būtų labai įdomu - ten dirbama įvairiose srityse. Bet namai yra namai. Sunkus apsisprendimas. Kol to pasiūlymo neturėjau, atrodė - jei jį gaučiau, būtinai važiuočiau. O dabar nežinau“, - atsiduso G.Bacevičius.

Pokalbiai su namiškiais, žinoma, apsisprendimo nepalengvina. Artimuosius liūdina mintis, kad Giedrius, išvykęs į JAV, šįsyk ten gali likti ilgam. Bet kad saviraiškos galimybės už Atlanto - didesnės nei Lietuvoje, pripažįsta ir pats vaikinas: „Man atrodo, mūsų šalyje visiems labiau rūpi, kaip parduoti, o ne sukurti. O man patinka gilintis į technologijas“.

Kuo ši istorija baigsis, paaiškės po kelių mėnesių, nors Giedrius sako, kad, „net pirmą sykį atsisakęs, vis tiek lieki „Microsoft“ duomenų bazėje“. MES, žinoma, turime savo nuomonę, kaip jam reikėtų elgtis, tačiau ją piršti būtų neetiška.

Bet Giedrių galima suprasti: „Kai mokiausi Danijoje, buvo galimybių ten likti ilgesniam laikui. Jei būčiau tai padaręs, nebūčiau išvažiavęs į „Microsoft“. Pažiūrėsim, kas dar nutiks“.