Trečiadienį komisijai liudijęs kitas eksparlamentaras Algirdas
Patackas irgi aiškino, kad J.Abromavičiaus negalėjo nužudyti prie šio maišto
prisidėję asmenys, kurie buvo minimi Generalinės prokuratūros tirtoje
J.Abromavičiaus nužudymo byloje - Algirdas Petrusevičius ir Jonas
Zajančkauskas.
„A.Petrusevičius ir J.Zajančkauskas buvo malonūs žmonės, aš juos jau
nuo seno pažinojau. Petrusevičius negali ir zuikio nušauti, o Zajančkauskas
- labai padorus žmogus, savanoris nuo pirmųjų dienų, Lietuvos patriotas, ne
tokie tipažai gali nušauti žmones“, - kalbėjo A.Patackas.
Anot A. Patacko, maištą surengę savanoriai nenorėjo ginklu pakeisti
parlamento rinkimų rezultatų.
„Noro ginklu anuliuoti rinkimų rezultatų tikrai nebuvo, apie tai
galėjo galvoti tik visai nemąstantys žmonės“, - parlamentarams aiškino
jis.
1992-aisiais rinkimus į Seimą laimėjo tuometinė Lietuvos demokratinei
darbo partijai (LDDP).
Pasak A.Patacko, savanorius išeiti į mišką paskatino 1993 metų rugsėjį
krašto apsaugos ministro Audriaus Butkevičiaus duotas įsakymas suvežti
ginklus, kurios iki tol turėjo kiekvienas savanoris, į vieną vietą.
„Kuomet kuopos vadas Alvydas Pangonis, nepatenkintas dėl įsakymo, su
savo vyrais prisijungė prie maištauti pradėjusio Jono Maskvyčio, tuomet
nepaklusnumo akcija tapo politine“, - tikino A.Patackas.
Anot A.Patacko, maištą galėjo apraminti tik savanorių autoritetu buvęs
asmuo, ir toks autoritetas jiems buvęs Vytautas Landsbergis.
„Tuometinis krašto apsaugos ministras autoritetas jiems nebuvo, o
V.Landsbergį jie laikė moralinių autoritetu, todėl su A.Pangoniu nuvykome į
Vilnių, Sąjūdžio būstinę susitikti su V.Landsbergiu. Atėjo profesorius,
pakalbėjo akis į akį. Sako: vyrai, yra tokie reikalai, reikia grįžti,
nereikia daryti neatsakingų žingsnių“, - aiškino A.Patackas.
Anot eksparlamentaro, V.Landsbergiui reikia duoti medalį, o ne
ieškoti, ko nebuvo.
Tuo tarpu kiti komisijai liudiję politikai tikino nepastebėję V.
Landsbergio raginimo, kad į mišką išėję savanoriai grįžtų į štabą.
Apie patį J.Abromavičių A.Patackas prisiminė ne daug ką.
„Gandų visokių apie jį esu girdėjęs. Iš tiesų jis galėjo organizuoti
ešelonų varymą į Padniestrę, kuri buvo GRU įtakos zona“, - dėstė
A.Patackas.
Kai kurie ankstensi liudytojai reiškė nuomonę, kad maištavę savanoriai
galėję norėti susidoroti su nuo jų atskilusiu J.Abromavičium.
Trečiadienį komisijai liudijęs buvęs parlamentaras Nikolajus
Medvedevas, kuris vadovavo savanorių maištą Pakaunės miškuose tyrusiai Seimo
komisijai, J.Abromavičiaus žūtį netiesiogiai siejo su ginklų kontrabanda.
„Tuo metu jam mirties nuosprendis tikrai nebuvo parašytas, ypatingo
ryšio su Pakaunės maištu nematau. Gal vėliau.. Jis galbūt per daug žinojo
apie ginklų prekybą, o kas per daug žino, visada trumpiau gyvena", - Seimo
komisijai aiškino N.Medvedevas.
Taip pat eksparlamentaras teigė, kad maištu labiausiai buvo
suinteresuotas nusikalstamos pasaulio gaujos.
„Savanoriai buvo įsitikinę, kad galbūt Lietuvą nuo komunistų saugo,
tačiau jie nesuprato, kad tuo manipuliuoja nusikalstamas pasaulis, juos
kurstė dvasia, neprotinga dvasia", - dėstė N.Medvedevas.
Antradienį komisijai liudijęs vienas iš Pakaunės nepaklusnumo akcijos
vadovų Jonas Maskvytis taip pat komisijai aiškino, kad J.Abromavičius galėjo
būti nužudytas dėl jo vykdytų kontrabandos tyrimų.
Buvęs VSD pareigūnas ir krašto apsaugos savanoris J.Abromavičius žuvo
1997 metų sausio 31-ąją Kaune, sprogus jo automobiliui. Nusikaltėliai po
automobiliu „Volkswagen Passat“ buvo pritvirtinę maždaug 500 gramų
sprogstamosios medžiagos heksogeno, dar vadinamo jūros mišiniu.
Generalinė prokuratūra ikiteisminio tyrimo metu nustatė, kad
sprogstamąjį įtaisą pagamino ir po J.Abromavičiaus automobiliu pritvirtino
asmuo, kuris vėliau atsitiktinai pats susisprogdino.
Generalinei prokuratūrai nutraukus ikiteisminį tyrimą įtariamųjų
atžvilgiu, Seime kilo iniciatyvos atlikti parlamentinį.
Seime kartą jau buvo sudaryta laikinoji komisija, tyrusi saugumo
pareigūno žūtį. Tokia komisija dirbo 1997 metais, jai tuo metu vadovavo
konservatorius Sigitas Kaktys.