Paukšteliai slysčioja, straksi spirgučiais priekrantėje ant ledo, mato, bet negali
išsikapoti įšalusio uodo po kojomis snapeliu.
Nykštukai, 30 gramų tesveriantys mažiausieji sparnuočiai miške prie sušalusių ir
nenubyrėjusių putinų purpsi dėl vieno kąsnio - be atvangos.
Ant ledo pasišokinėja ir pasidrąsina pilkas pelėnas, labai godžiai mažas žuveles
po skaidriu ledo sluoksniu žvilgčiojantis. Gūželis tuščias, įmesti į jį
per šalčius nėra ko. Ieško stipenų.
Bet didžiausia drama Nemuno deltoje dabar - tarp stirnų kaimenių.
Nuo sausio 15-osios staigiai išsilieję Kuršių marių intakai ir Kniaupo
įlanka salelėse paliko stirnų būrelius. Jie, rimstant audroms ir
senkant potvyniui, pamažu būtų išbridę.
Bet vidury savaitės per vieno polderio pylimo pralaužą Kintų seniūnijoje
vanduo ėmė srūti didele jėga ir laibakojėms išnešti sveiką kailį
nepavyko. Juo labiau, kad spustelėjo šaltis, ir sustingo ledas.
Stirnoms gelbsti žmonės. Ventės rago ornitologas Vytautas Jusys, neužlietu keliu šiandien pasukęs link Minijos, iš toli pastebėjo žmogų, tempiantį už ragų gyvūną link sausumos.
Galvojo, kad į vandenį spąstus įkliuvusį žvėrelį vyras nudaigos ir
nusineš. Dėl šviežienos.
Ne, vyras ištempė besiblaškančią stirną kruvinomis kojomis ir paleido.
Ir ėjo gelbėti kitų. Tuo tarpu vargšai stirninai ir jų patelės bei
vaikai tolėliau maklinėjo kaip rachitikai ant trapaus ledo, lūžo, griuvo
ir apdaužytomis nosimis kėlėsi. Vargo, bet išsigelbėjo.
„Ne pirmą kartą pamario įmonės gelbsti stirnas per potvynius, kai tik
užšąla“, - prisimena 2002 metų Alkos miškų dramą Nemuno deltos
regioninio parko ekologas Robertas Kubilius.
Tada iš apsemto miško stirnos gelbėjosi, bėgdamos ir lūždamos į keturių
metrų gylio kanalus. Jos raižėsi krūtines, ir inspektoriai su vietos
ūkininku Antanu Kiviliu ir jo šeima plaukė valtimis ir traukė už ragų
skęstančias stirnas.
Viena jų valtininkui taip rėžė ragu, kad gilią žaizdą bent mėnesį teko
gydyti.
Potvynio vandenys, atsidūrė po ledo laukais, vakar Šilutės ir Pagėgių
rajonuose jau smarkiai seko, bet žmonėms ir gyvūnams zona vis tiek liko
rizikinga. 60 sodybų tebėra atkirstos, po vandeniu - 13 tūkst. ha.
Pagėgių pasienio rinktinė, neseniai gavusi tris naujus sraigtasparnius,
vakar ir šiandien dosniai sutiko veltui išžvalgyti teritoriją. Jos
orlaivis gali leistis ir ant vandens, nes turi specialius plūdurus.
Civilinės saugos tarnybai rūpėjo, ar nešaukia vandens apsupty žmonės
pagalbos, ar nemojuoja kiemuose kuris nors raudona vėliavėle.
Žvalgyba davė naudos. Šiandien į tiksliai nustatytas pralaužto polderio
pylimo vietas seniūnijoje „Šilutės polderį“ bendrovė pasiuntė savo
darbininkus su technika ir smėlio priekaba.
Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos amfibija nuplukdė darbininkus
ir smėlio maišus iki pavojingos vietos, ir žmonės sunešė į pragraužas
tūkstančius maišų.
Deja, nespėjo viso darbo brigados šiandien atlikti, nes sutemo. Rytoj
pabaigs ir Kniaupo įlankos vandens srautus į žemumą sustabdys.
„Brangus ir sunkus darbas, bet jį padaryti reikia, nes dešiniojo Minijos
kranto gyventojai neišvažiuoja“, - kalba direktorius Rimantas Liatukas.
Užtaisius pylimą, anot jo, bus galima įjungti Stankiškių siurblinę ir
išpumpuoti vandenį iki tokio lygio, kad atsitrauktų nuo vieškelių.
Vienas veda į Povilų kaimą, kitas - į Ventės ragą.
Tuo tarpu prie Šilutės apsemtame Žalgirių pelkininkų kaime viena šeima
civilinės saugos tarnybų šiandien jau paprašė atvežti geriamojo vandens.
Šulinys pilnas potvynio vandens, žmonės bijo susirgti. V.Valinčiaus
prašymą savivaldybės tarnautojas Romas Renčeliauskas tuoj pat išpildė.
„Bet ir aš turiu prašymą“, - sako civilinės saugos tarnybos vedėjas.
Jis skirtas Lietuvos žvejams mėgėjams, kurie savaitgalį plūs į Nemuno
deltą gaudyti ešerių, kuojų iš ekečių. „Ledas nestiprus, nerizikuokite,
neapsunkinkite savo nutrūktgalviškumu ir taip įtempto mūsų darbo ritmo“
- sako R.Renčeliauskas.