Širdis neatlaikė įtampos
Šį vakarą Panevėžio J.Miltinio dramos teatre vyksiančios spektaklio „Žemės mokestis“ premjeros galėjo ir nebūti.
Spektaklio repeticijos iš pagrindinį Hermanio vaidmenį kūrusio A.Paulavičiaus pareikalavo tiek fizinių ir dvasinių jėgų, kad vos nesibaigė tragedija.
Aktorius per vieną repeticiją pasijuto labai blogai ir buvo išvežtas į ligoninės kardiologijos skyrių. Ten jam diagnozuota priešinfarktinė būsena.
A.Paulavičius prisipažino iš anksto nujautęs, kuo jam gali grėsti darbas kuriant šį spektaklį.
„Vos perskaitęs pjesę pajutau, koks tai sudėtingas kūrinys. Jame yra viskas, kas ir Biblijoje parašyta: vyras ir moteris, meilė, neapykanta, klasta, vienatvės baimė, iliuzijų laikotarpis.
Supratau, kad reikės labai daug pastangų suvaidinti Hermanį. Vaidmuo gilus, įdomus“, - pasakojo A.Paulavičius, prisiminęs, kokios mintys jį užvaldė įsigilinus į pjesę.
Vaidmenį kūrė be dublerio
Latvių dramaturgės Maros Zalytės pjesėje „Žemės mokestis“ pagrindinį siužeto veiksmą plėtoja du aktoriai, vaidinantys Hermanį ir Zentą.
Dvi valandas scenoje jie tarsi balansuoja ant peilio ašmenų, apnuogindami savo jausmus, stačia galva puldami į prisiminimų jūrą, skaudindami, kankindami vienas kitą.
Zentos vaidmenį kūrė aktorės Irena Vasiulytė ir Regina Kairytė, o A.Paulavičius dublerio neturėjo.
Hermanio vaidmuo tiesiog užvaldė aktorių. Apie savo personažą jis galvojo dieną naktį, per repeticijas įsijausdavo iki maksimumo, ir organizmas neišlaikė - sustreikavo širdis, teko leistis vaistus.
Balansavo tarp gyvybės ir mirties
Jau anksčiau A.Paulavičius turėjo rimtų širdies problemų. Jis yra patyręs du infarktus. 2005 metais Vilniuje, kardiologijos klinikoje, aktoriui buvo atlikta širdies operacija.
Repetuojant „Žemės mokestį“, širdies ligą paaštrino didžiulė įtampa. Negana to, prisidėjo virusinė infekcija. Ilgą laiką aktorius vaidino turėdamas temperatūros, bet nekreipė į tai dėmesio.
Vieną rytą nuvažiavęs į polikliniką susileisti vaistų, A.Paulavičius pamatė tokią ilgą ligonių eilę prie procedūrų kabineto, kad suprato vėluosiąs į repeticiją.
Nusprendė tądien atsisakyti vaistų ir nuvažiavo tiesiai į teatrą. Tačiau nebesuspėjo net iki scenos nueiti, suklupo fojė, ant laiptų.
Išsigandę kolegos skubiai iškvietė greitąją pagalbą. Gydytojams konstatavus priešinfarktinę būseną, A.Paulavičiui teko savaitę praleisti ligoninės lovoje, o po to jis vėl grįžo į repeticijų maratoną.
Nors teko balansuoti tarp gyvybės ir mirties, aktorius teigia repeticijų metu patyręs dvasinį katarsį, nes spektaklio kūrimo procesas buvo labai įdomus ir gilus.
Paprastų žmonių pragarai ir dangūs
„Turėjau puikią kūrybinę grupę, susiklausymą, toleranciją vienas kitam, gražų darbą. Kiekvienas lindo į kūrybinę medžiagą, kiekvienam buvo svarbu: kas, kur, kodėl“, - sakė spektaklio režisierius Albinas Keleris.
Jis pripažįsta, kad spektaklis „Žemės mokestis“ - didžiulis išbandymas aktoriams, tarsi modernus A.Strindbergo „Mirties šokis“. Pasak režisieriaus, tai dviejų paprastų žmonių mirties tango, sušoktas mažame skurdžiame kambarėlyje.
„Iš pradžių gali pasirodyti, kad čia buitinė pjesė. Bet jiems už nugaros atsistoja praeitis ir tada prasideda tokios audros, tokie pragarai ir dangūs, meilė, neapykanta, mirtys, išdavystės ir žmogžudystės“, - kalbėjo A.Keleris.
Režisierius tikina, kad šiuolaikinės latvių dramaturgės M.Zalytės pjesėje galima rasti tokių gelmių, kokios atsiveria V.Šekspyro, A.Strindbergo, K.Hamsuno kūryboje.
Pasibaigus repeticijoms, po tokių sudėtingų išgyvenimų scenoje aktoriai neskubėdavo į namus, kaip įprasta. Kolegos dar ilgai šnekučiuodavosi, panirdavo į savo gyvenimo prisiminimus.
Kūrybinio kolektyvo nuomone, statant „Žemės mokestį“ tvyrojo ypatinga darnos atmosfera.
Jautrūs žiūrovai apsipils ašaromis
„Jaučiuosi kaip apsėstoji. Zenta apsėdo mane ir nepaleidžia dieną naktį. Kankini save, mobilizuoji visas jėgas, o režisierius per repeticijas stebi tave erelio akimis. Aš dėkinga, kad gavau tokį vaidmenį“, - sakė aktorė R.Kairytė, vaidinanti Zentą.
Jos kolegė I.Vasiulytė tvirtina, kad tai geriausias vaidmuo, kurį jai teko kurti per 40 darbo teatre metų.
„Žemės mokestyje“, be kiekvienam svarbių bendražmogiškų temų, yra ir tokių aktualijų, kurios itin artimos latvių ir lietuvių tautoms: Sibiro tremtys, sunkūs pokario metai, sovietinė tikrovė ir, pagaliau, dabartinis gyvenimas, kuriame pagrindiniai personažai neberanda sau vietos.
„Tai ne popspektaklis. Jautrius, sąžiningus, dorus žmones jis turėtų sujaudinti. Manau, ne vienas žiūrovas iš spektaklio išeis nešinas šlapia nuo ašarų nosinaite“, - įsitikinęs A.Paulavičius.
Be pagrindinius vaidmenis sukūrusių aktorių, „Žemės mokestyje“ vaidina Justina Jukonytė, Evaldas Stokė. Kompozitorius - Antanas Jasenka.
Įtaigią scenografiją spektakliui sukūrė dailininkas Marijus Jacovskis.
Vertėjas atvėrė režisieriui akis
Šiuolaikinė latvių poetė ir dramaturgė M.Zalytė žinoma toli už Latvijos ribų. Jos kūryba įvertinta literatūrinėmis premijomis, pjesės statomos užsienio šalyse. „Žemės mokestis“ vaidintas Rusijoje, Vokietijoje, greitai premjera turėtų pasirodyti Liublianos (Slovėnija) teatre.
Tai jau antra M.Zalytės pjesė, perkeliama į J.Miltinio dramos teatro sceną. „Margaritą“, kurios premjera įvyko prieš dvejus metus, irgi režisavo A.Keleris.
„Margaritoje“ pagrindinį vaidmenį sukūrusi aktorė Asta Preidytė pirmąsyk Panevėžio dramos teatro istorijoje buvo apdovanota Auksiniu scenos kryžiumi.
Į Panevėžį M.Zalytės kūryba atkeliavo Baltoskandijos akademijos direktoriaus Silvestro Gaižiūno dėka.
„Jei ne S.Gaižiūnas, mes neturėtume nei „Margaritos“, nei „Žemės mokesčio“. Jis atvėrė mums akis - pamačiau didžiulį pasaulį, slypintį M.Zalytės dramaturgijoje“, - sakė režisierius A.Keleris.
Pasak režisieriaus, S.Gaižiūnas M.Zalytės „Žemės mokestį“ ir „Margaritą“ išvertė labai kruopščiai ir jautriai, perteikdamas kiekvieno žodžio vertę. Versti buvo sudėtinga dar ir todėl, kad pjesėje yra daug tarmybių.