Viešuosius pirkimus kontroliavo šnipai

Nors panevėžiečiai kol kas tik juokauja, kad greit miesto valdžioje nebeliks nė vieno ne-užantspauduoto kabineto ir šie rūmai taps nuolatine Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnų darbo vieta, tačiau tai išties jau gresia tapti realybe.

STT apsilankymas savivaldybėje - jau trečias per pastaruosius keletą mėnesių.

Užvakar pareigūnai atliko kratas ir į ap-klausą išsivežė tris valstybės tarnautojas - Teisės skyriaus vedėjos pavaduotoją Daivą Noreikienę, Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus darbuotojas Nadieždą Stragienę bei Ritą Servienę.

Buvo užantspauduotos D.Noreikienės kabineto durys, o iš Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vedėjo Antano Stokos paimtas kompiuteris.

Generalinė prokuratūra vakar informavo, kad atliktos dar 4 kratos kitose vietose, byloje yra 3 įtariamieji, vienas įtariamas piktnaudžiavimu, du - komerciniu šnipinėjimu.

Prieš mėnesį pareigūnų taikiniu savivaldybėje tapo politikas, Miesto ūkio skyriaus statinių naudojimo priežiūros inžinierius Vytautas Steponas Buterlevičius.

Šis gerai mieste žinomas socialdemokratas, miesto rankinio federacijos ir moterų rankinio klubo „Kova“ prezidentas įkliuvo dėl nešvaraus rankinio rėmimo. Jam pateikti įtarimai dėl finansinių nusikaltimų.

Nors 67 metų V.S.Buterlevičiaus sveikata sušlubavo jau per kratą ir jis tebesigydo sanatorijoje, tačiau tai netrukdo jam eiti į savivaldybės rinkimus. Prasidėjus rinkimų kampanijai, V.S.Buterlevičius įgavo teisinio neliečiamumo statusą, kurį panaikinti gali tik Vyriausioji rinkimų komisija.

„Panevėžio ryto“ žiniomis, to teisėtvarkininkai jau rengiasi prašyti.

Prieš tris mėnesius toks pat likimas ištiko savivaldybės įmonės „Panevėžio planas“ direktorių Ričardą Dobrovolską. Jis tapo įtariamuoju dėl kyšininkavimo ir laukia teismo.

Nors STT Panevėžio valdyba ir šį ikiteisminį tyrimą kontroliuojanti Panevėžio apygardos prokuratūra atsisakė spaudai teikti bet kokią su šiuo naujausiu tyrimu susijusią informaciją, tačiau pagal susiklosčiusią įvykių eigą „Panevėžio rytui“ pavyko išsiaiškinti, kad nauji incidentai susiję su skandalingojo V.S.Buterlevičiaus figūra.

Tik šį kartą įtarimai susiję jau su kita, nebe rankinio rėmimo sritimi. STT naujame akiratyje - šio politiko ryšiai su „Panevėžio želdynų“ bendrove ir galimai korupcinė veikla savivaldybėje, siekiant pelningų užsakymų šiai bendrovei.

Informacija apie „Panevėžio želdynų“ savininkus yra viešai neteikiama, tačiau neoficialūs šaltiniai tvirtina, kad šią bendrovę iš savivaldybės prieš kelerius metus kitais vardais prisidengę nupirko Buterlevičių giminės atstovai.

Vienas iš „Panevėžio želdynų“ akcininkų yra V.S.Buterlevičiaus sūnėnas Andrius Buterlevičius. Jis bendrovę valdo ne tiesiogiai, o per „Simo ratų“ firmą. Tai vakar „Panevėžio rytui“ patvirtino „Panevėžio želdynų“ darbuotoja.

Tiek „Simo ratų“ direktorius, tiek ir „Panevėžio želdynų“ direktorius - vienas asmuo - Paulius Sliesoriūnas.

Klausinėjama darbuotoja aiškino, kad savininkus Buterlevičius bendrovėje sutikti galima retai, jie būna tik kartą kitą per mėnesį. Konkrečiau paklausta ji jau tvirtino, kad Buterlevičius yra tik vienas, „Simo ratų“ atstovas.

„Panevėžio ryto“ žurnalistė yra skambinusi į „Panevėžio želdynus“ prieš pusmetį, kai vyko skandalas dėl savivaldybės paslaugų pirkimo. Tuo metu moteris, išgirdusi Buterlevičiaus pavardę, pirma žurnalistės pasiklausė, kurį Buterlevičių kviesti.

Dabar visi trys Buterlevičiai socialdemokratų sąrašuose eina į rinkimus. V.S.Buterlevičius įrašytas 7-uoju, o jo sūnus Tomas ir sūnėnas Andrius - tolesniame dešimtuke.

T.Buterlevičius - buvęs chu-liganas. Prieš 8 metus jis buvo nuteistas už išdaužtą „Pane-vėžio“ viešbučio stiklą.

Nuo vakar 29 metų T. ir A.Buterlevičiai, kaip ir visi kandidatai, įgavo teisinio neliečiamumo statusą. Gali būti, kad STT pareigūnai dėl to labai skubėjo - kratas atliko paskutinę dieną prieš prasidedant oficialiai rinkimų kampanijai.

A.Buterlevičiui jau pareikšti įtarimai, tas pats gresia ir jo pusbroliui. Galima spėti, kad komerciniu šnipinėjimu įtariami politikas V.S.Buterlevičius ir jo sūnėnas.

V.S.Buterlevičiui žurnalistai jau nebegali prisiskambinti nuo pat skandalo pradžios, vakar jo telefonas irgi buvo išjungtas.

Jaunieji Buterlevičiai taip pat telefonu vakar neatsiliepė.

Vakar savivaldybės Ekonomikos ir turto valdymo skyriuje nuotaikos aiškiai buvo prastos. Žurnalistai iš ryto rado vedėją ir jo pavaldines R.Servienės kabinete ką tik išgėrusius kavą.

Ant žemės išversti dokumentų segtuvai rodė vakarykštės dienos kratos pėdsakus, darbuotojų veidai - sutrikimą ir nerimą. N.Stragienė atrodė ypač išvargusi - tarsi po nemiegotos nakties.

Apie vykusią kratą ir pokalbį su teisėtvarkininkais visi kalbėti atsisakė. Jie tikino, kad pareigūnai tą daryti jiems uždraudė.

A.Stoka neslėpė, kad ir jo kompiuteris buvo išvežtas. Tačiau kratoje pavaldinių kabinetuose jis nedalyvavęs, nes atvykėliai liepę pasirinkti - arba būti visą laiką, arba išeiti. A.Stoka pasirinkęs antrąjį variantą.

Vakar Teisės skyriaus vedėjo pavaduotoja D.Noreikienė negalėjo įeiti savivaldybėje į savo kabinetą, tačiau ji tvirtino žurnalistei nesanti nušalinta nuo pareigų ir toliau dirbanti. Nuotaika jos esanti normali, nes nesijaučianti niekuo nusikaltusi.

D.Noreikienė neslėpė, kad jai įtarimai buvo pareikšti, tačiau ji nespėjusi suprasti, dėl kokių neteisėtų veiksmų.

Pareigūnai moters klausinėjo apie konkursą dėl paslaugų pirkimo, kurį laimėjo „Panevėžio želdynai“. Juos domino, kaip buvo vykdomas tas procesas, kodėl iš konkursą laimėjusios kauniečių firmos buvo pareikalauta pagrįsti paslaugų kainą, o iš panevėžiečių - ne.

D.Noreikienė prisipažino, kad jai buvo pateikta klausimų, susijusių su Buterlevičiaus pavarde. Į klausimą, ar V.S.Buterlevičius domėjosi šiuo konkursu, valdininkė atsakė teigiamai: „Taip, domėjosi“.

Apie galimą korupciją savivaldybei bendradarbiaujant su „Panevėžio želdynais“ prieš gerą savaitę netiesiogiai pra-šneko ir savivaldybės kontrolierė konservatorė Danutė Marija Kažukauskienė.

Spaudos konferencijoje ji pranešė, kad yra kreiptasi į šalies Viešųjų pirkimų tarnybą dėl galimo įstatymų pažeidimo viešųjų pirkimų konkurse pasirašant paslaugų pirkimo sutartį su „Panevėžio želdynais“.

Sutartis, kaip teigė D.M.Kažukauskienė, pasirašyta 3 metams, savivaldybė už darbus kažkodėl įsipareigojo sumokėti konkrečią sumą - 1,4 milijono litų.

Pagal tai, kokie dokumentai pateikti, labai neaišku, kokie darbai yra daromi, ar jie verti tų pinigų, kurie saujomis atseikėjami privačiai bendrovei.

Kontrolierė stebėjosi, kad „Panevėžio želdynų“ pateikta finansinė dokumentacija savivaldybei visiškai neišsami, padrika - tokio chaoso ji dar niekur nemačiusi.

„Panevėžio rytui“ Viešųjų pirkimų tarnyba vakar dar negalėjo pasakyti, kokie rezultatai gauti tiriant Panevėžio savivaldybės skundą.

Po šios spaudos konferencijos spaudoje atsirado priekaištų D.M.Kažukauskienei, kodėl ji staiga pradėjo atrasti visokių pažeidimų ten, kur anksčiau nematė.

Netiesiogiai buvo leista suprasti, kad konservatoriai per savo partijos atstovę savivaldybės kontrolierę per prasidedančią rinkimų kampaniją bando susidoroti su savo politiniais oponentais.

Tai, kad V.S.Buterlevičių kaip politinį konkurentą galėjo įskųsti vienas iš miesto vadovų, liudija ir netikėtas mero Vito Matuzo atstovės spaudai Jardos Paukštienės pasisakymas po D.M.Kažukauskienės konferencijos.

Valdininkė viešai pareiškė, kad V.S.Buterlevičiaus sūnėnas A.Buterlevičius yra „Panevėžio želdynų“ akcininkas.

Apie tai, kad STT informuoja jį iš anksto apie atliekamus tyrimus, spaudai yra prisipažinęs meras V.Matuzas. Gali būti, kad savivaldybės kontrolieriai pasidarė tokie akyli tik mero paraginti, todėl jie ir prašneko apie „Panevėžio želdynus“ pirmiau nei tai padarė teisėtvarkininkai.

Be to, atlikdami kratą V.S.Buterlevičiaus kabinete kaip kratos liudytoją STT agentai kažkodėl pasikvietė savivaldybės Ūkio skyriaus inžinierių konservatorių Viktorą Trofimovą. Šis įvairiose intrigose dalyvaujantis veikėjas netrukus viešai ėmė skelbti, kokius dokumentus pareigūnai rado ir išsinešė.

„Panevėžio želdynų“ istorija skaitytojams gali būti įdomi ne tik nuo šių metų, kai savivaldybė sudarė su bendrove milijoninę sutartį dėl miesto gėlynų ir kitų želdynų priežiūros. Ji įdomi jau nuo pat šios savivaldybės įmonės pardavimo dienos prieš beveik dvejus metus.

Šią bendrovę nupirko tik iš antro karto konkurse dalyvavęs tik vienas pirkėjas už 702 tūkst. litų.

Tačiau „Panevėžio rytas“ tuo metu yra bendravęs su kitais pirkėjais, kurie taip pat domėjosi tuo kąsneliu. Vis dėlto pastarieji nusprendė, kad pirkinys gali būti jiems nuostolingas.

„Tokią bendrovę pirkti apsimoka tik tuo atveju, jei turi savų žmonių miesto valdžioje ir gauni visas garantijas, kad tavo paslaugas pirks savivaldybė ir tu gausi darbo - prižiūrėti visą miestą. Jei to nebus - bankrotas garantuotas, nes dabar gėles šiltnamiuose auginti nebeapsimoka“, - aiškino verslo atstovai.

Miesto ūkio skyriuje, kuris kuruoja būtent miesto priežiū-rą, dirbantis V.S.Buterlevičius, turintis dar ir kaip patyręs politikas didžiulę įtaką visoje savivaldybėje, galėjo be didelės baimės rizikuoti ir viską padaryti, kad tuos užsakymus gautų.

Vienas buvęs savivaldybės valdininkas prisiminė, kad po to, kai buvo nupirkti „Panevėžio želdynai“, pas jį atėjo „Buterlevičiukas“ ir dar vienas nepažįstamas asmuo. Jie abu klausė, kaip dabar reikėtų tartis dėl užsakymų prižiū-rėti miesto želdynus.

Valdininkas atsakęs, kad šiuo klausimu yra nustatyta tvarka - teksią dalyvauti konkurse.

Pirmaisiais metais privati įmonė „Panevėžio želdynai“ toliau prižiūrėjo miesto želdinius. Tačiau politikų posėdžiuose valdininkams jau išsprūsdavo, kad dėl susidariusių nemažų skolų šiai bendrovei kalti ir nustatyti per dideli želdynų priežiūros įkainiai. Verslininkai esą diktuojantys savivaldybei savo valią.

Praėjusį pavasarį buvo skelbtas naujas konkursas želdynams prižiūrėti ir jį laimėjo viena Kauno firma. „Panevėžio želdynai“ liko it musę kandę.

Tačiau - ne. Miesto savivaldybė ne džiaugėsi pigiomis paslaugomis, o atvirkščiai, kažkieno nematomos rankos paraginta, staiga susirūpino, kodėl kauniečiai pasiūlė tokius žemus įkainius. Tuomet valdininkai pareikalavo kauniečius tuos įkainius pagrįsti. Ir staiga nugalėtojai kauniečiai pasitraukė iš konkurso ir užleido vietą pralaimėjusiesiems.

Tuomet „Panevėžio ryto“ žurnalistė skambino tos kauniečių firmos vadovui ir klausė, kodėl taip keistai jie pasielgė.

Vadovas pasakė, kad jų finansininkai įvėlė mažą klaidelę savo skaičiavimuose, nors kartu garantavo, kad jų pasiū-lyti įkainiai realūs ir jie būtų suteikę paslaugas panevėžiečiams už įkandamą kainą.

Paklaustas, ar nebuvo spaudimo iš Panevėžio pasitraukti iš kovos, vadovas leido suprasti, kad kažkas panašaus buvo, ir patarė šitai aiškintis patiems žurnalistams.

Pasitraukus kauniečiams, laimėtoju buvo paskelbti „Panevėžio želdynai“ ir su jais sudaryta paslaugų teikimo sutartis, kuri dabar teisėtvarkininkams kvepia nemenkomis aferomis.