Įvykis, kuris sutraukia tokias asmenybes, kaip Palestiniečių autonomijos prezidentą Mahmoudą Abbasą, Billą Gatesą, kurio pristatyti tikrai nereikia, „Google“ paieškų sistemą mums padovanojusius genialius protus ir Narayaną Murthy, kurio galia slypi už Indijos paslaugų nuomos giganto „Infosys“. Tiesą sakant, net ir vykstantys į Davosą nuolat baiminasi šį tą prarasti vien todėl, kad pasirinko dalyvavimą ne toje vakarienėje, ne tame seminare ar jėgas aukoja megzdami ryšius su ne tais asmenimis. Tačiau lengviau atsikvepiu nuo minties, kad ten nedalyvauju, nes jau žinau, kad tai būtų tuščias laiko švaistymas.
Davosas yra kažkas keistai paradoksalaus. Šis susitikimas įkūnija ištikimo Davoso susitikimų dalyvio ir „The New York Times“ apžvalgininko Thomaso Friedmano iškeltą idėją, kuria buvo pavadintas jo globalusis bestseleris ir kurią pasufleravo jau minėtasis „Infosys“ magnatas: „pasaulis yra plokščias“. Davosas reprezentuoja globalizacijos iškilmę. Tačiau jei globalizacija išties padarė pasaulį labiau plokščią, tai kam visi kasmet turi skubėti susitikti Šveicarijos Alpėse? „Plokščiame“ pasaulyje bet kuriuo atveju visus sietų nuolatiniai ryšiai. Tačiau tokių ryšių nėra ir pasaulis nėra plokščias.
Atstumai ir vietos kultūros ir šiandien lemia labai daug, o pasaulis, žvelgiant į ekonominės ir socialinės plėtros sritį, išlieka padalintas giliomis prarajomis. Internetas ir mobilieji telefonai nepanaikina būtinybės susitikti asmeniškai, priešingai, jie netgi verčia mus siekti užmegzti tiesioginius ryšius tarp mūsų, nes žinome, kad matytis ir kalbėtis yra labai svarbu bei tai labai skiriasi nuo elektroninio pašto laiškų ar blog‘ų. Iš čia ir kyla poreikis rinktis į Davosą.
Tačiau yra didelis skirtumas tarp picos valgymo „už italus“ su Beppe Severgnini ir to paties veiksmo Pasaulio ekonomikos forume. Vien pradžiai pakaks paminėti, kad Davoso picerijoje yra 2400 asmenų. Pernelyg daug. Visi norime kalbėtis su Billu Gatesu, Larry‘iu Page'u ar Angela Merkel, tačiau kaip pasieksime, kad būtume išgirsti, jei likusieji 2399 asmenys bando daryti tą patį?
Antras skirtumas kyla iš Davoso forumo organizatorių per keletą dešimtmečių pritaikyto metodo, kuris padeda pritraukti visus šiuos politikus, multimilijardierius ir žinomus asmenis. Jie užtikrino visišką saugumą. Kalbu ne tik apie apsaugą nuo terorizmo, nors ir tikiuosi, kad tokia apsauga yra visiškai garantuojama. Kalbu apie apsisaugojimą nuo bet kokio siurprizo ar polemikos. Visas yra surengta taip, kad būtų išvengtą diskusijų, priešpriešų, provokacijų.
Iš viso to regime puikius televizijos vaizdelius, tačiau nieko daugiau. Davoso diskusijos yra pernelyg saugios, kad būtų įdomios. Galbūt tampu pernelyg ciniškas ar net pavydus. Tačiau visuomet, kai tik buvau Davose, kad šis įvykis, užuot žvelgęs į ateitį, ką skelbia konferencijos reklama, tampa puikiu gidu visam tam, kas atsitiko per metus iki konferencijos. Taip atsitinka todėl, kad tokių apimčių ir toks sudėtingas įvykis, kuris apjungia visų anų galingųjų delikatų jautrumą, turi būti planuojamas gerokai anksčiau atidžiai derantis su nesuskaičiuojamomis vyriausybėmis ir verslo žmonėmis.
Šiemet, pavyzdžiui, sakoma, kad svarbiausia Davoso tema bus energetiniai ištekliai: jų išsekimas, jų brangimas, jų apsaugos užtikrinimas. Tai būtų puikūs argumentai, tačiau tokiais jie būtų buvę prieš metus. Nuo praėjusios vasaros benzino kaina nukrito 35 procentais. Vario kaina, kuriai dėl Kinijos plėtojamų elektros tinklų buvo prognozuojamos nesibaigiančios aukštumos, sumažėjo 30 procentų. To priežastis yra tai, kad abiejų – benzino ir vario – pasiūla dėl naujų investicijų padidėjo, o poreikis neaugo tiek, kiek buvo tikimasi.
Štai kaip veikia verslas: augant kainoms investuotojai puola pildyti rinkas, o vartotojai žvalgosi kitur, ieškodami pigesnių alternatyvų. Tuomet kainos krenta. Kad tai suprastume, nebūtina važiuoti į Davosą. Netgi nėra nė vienos priežasties, dėl kurios verta vykti į Davosą. Jūs neprarasite nieko svarbaus. Bent jau taip manau aš.
Teksto autorius - Billas Emmottas, 1993-2006 m. dirbęs „The Economist“ redaktoriumi, dabar yra nepriklausomas analitikas, komentatorius ir publicistas.