„Pro savo langus nebepamatysite šiukšlių. GARBĖS ŽODIS“ – kelias dienas iki namo griūties Vilniuje iš visų kampų žadėjo šūkis po madingu mazgu parišto kaklaraiščio savininko nuotrauka.
Nudiegė negera nuojauta. Kol dar matai šiukšles pro savo langą, kaip minimum, esi gyvas ir tebeturi stogą virš galvos.
Dvylikai sostinės Šiaulių gatvės šeimų ir 24 grožio salono darbuotojams liberalai, patys to nenorėdami, pažadą įvykdė jau pirmąją rinkimų kampanijos dieną.
Naujieji benamiai ir bedarbiai dar negreit pro savo langus pamatys šiukšlių, jei apskritai kada vėl turės savo langus. Jie iš gatvės buvo priversti stebėti, kaip šiukšlių krūva akimirksniu virsta jų butai.
Padės draudimas? Kainos Senamiestyje augo taip greitai, kad net jei nugriuvę butai ir buvo apdrausti, už draudimo pinigus nebent toli už miesto ką nors beįpirks.
Gerai dar, kad nelaimė įvyko savivaldybių tarybų rinkimų kampanijos pradžioje, bent po 10 tūkst. litų iš savivaldybės žmonės gavo.
Miškas kertamas, skiedros lekia? Kaina už dinamišką Vilniaus plėtrą? Derėtų pridurti – ir už menkai kontroliuojamų statybų bendrovių pelnus.
Bet gal tai tik nelemtas atsitiktinumas, pasakytų statybų bumo gerbėjas.
Antai ir A.Brazauskas liepė jaunajai savo partijos revoliucionierių kartai nepuldinėti mero A.Zuoko. Pagaliau kuo čia dėta miesto valdžia, juk kvartalą šalia apgriuvusio namo statė bendrovė „Constructus“?
Valdžia tam ir renkama, kad ji tarnautų žmonėms. Ar tarnavo ji?
Nebeegzistuojančių butų gyventojai nekart skundėsi valdžios institucijoms dėl statybų metu atsiradusių plyšių, o ką gavo? Buvo vaikomi nuo Ainošiaus pas Kaipošių ir raginami surinkti visų namo gyventojų parašus.
Geniali praktika. Gal ir policijai pravers? Pavyzdžiui, paskambini, kad vagys taikosi pagrobti kaimyno automobilį, o tau pasiūlo surinkti visų namo gyventojų parašus.
Be to, griūtis Šiaulių gatvėje – ne pirmoji. Prieš kelerius metus statant namą Stiklių gatvėje buvo išgriauti Gaono gatvės namo pamatai.
Regis, žuvo žmogus, kitas buvo sužeistas. Sutrūkinėjo sienos. Žmonės klausėsi komisijų ekspertų išvadų ir valdininkų įžeidimų.
Antra, o kiek gaisrų sausį kilo Šnipiškėse, kur pati žemė jau dega po būsimų dangoraižių pamatais?
Šnipiškėse namai gali supleškėti, o Senamiestyje kartu su visu užgyventu geru nugarmėti į iškastą duobę. Panašiau į dėsningumą, o atsitiktinumas – tik tai, kad Šiaulių gatvėje nežuvo dešimtys žmonių.
Bet praeis rinkimai, ir be pastogės likusios šeimos bus nurašytos.
Jeigu lengvai nurašomos netgi susprogdintų pareigūnų šeimos, kaip J.Abromavičiaus atveju, jeigu žudikai švelniai pavadinami „zuikio negalinčiais nušauti patriotais“, ką reiškia niekam nežinomi Šiaulių gatvės gyventojai?
Ko jie dar nori – juk liko gyvi?
Todėl bent jau vilniečiams posakį „Neduok Dieve, gyventi permainų laikais“ laikas keisti į „Neduok Dieve, gyventi šalia statybų“, o visoms jaunoms lietuvėms – dar ir „Neduok Dieve, gimdyti Šilalės rajone“.
„Policininkai nuolat budės kiekviename miestelyje ir mikrorajone, o iškviesti atvyks nedelsdami“, – žada antrasis liberalų rinkimų šūkis.
Jau geriau, kad jie kartais neatvyktų, – tai patvirtins ant kelio sausį policininkų valia priversta gimdyti Šilalės rajono gyventoja.
Dar geriau, kad politikai (nors šiuo atveju liberalai ir niekuo dėti) tokiais pažadais nesišvaistytų, nes kuo kvailesnis pažadas, tuo didesnė tikimybė, kad jis Lietuvoje bus įvykdytas.
Bet štai kas įdomu: nepaisant pasityčiojimo iš gimdymo, dviejų Šilalės policininkų pavardės antra savaitė tebėra valstybės paslaptis.
Seimas bandė priimti įstatymą, pagal kurį net visų specialiųjų tarnybų visos slaptos operatyvinės pažymos taptų viešos, o generalinio komisaro V.Grigaravičiaus kontora gali lengvai įslaptinti netgi iš gimdyvės ir kūdikio pasityčiojusius du uniformuotus šunsnukius.
Keista paralelė. Kas Lietuvoje yra ta valstybės paslaptis? Pagaliau ar, be „savas“ – „svetimas“, yra nors vienas objektyvus kriterijus, kuris būtų vienodai taikomas visiems pareigūnams?
Vienas generolas A.Pocius neatnešė Seimo laikinajai komisijai žadėtų 8 pažymų – žviegiantis triukšmas ant visos valstybės.
Kitas generolas A.Pocius meluoja Seimo laikinajai komisijai apie J.Abromavičiaus atleidimą iš savanorių – mirtina tyla.
Kas paaiškins skirtumą? Pareigūnas, nurašytas konservatorių naudai, nieko vertas? Meluoti konservatorių naudai – patriotiška?