„Tai dar vienas atvejis, kuomet notaras tinkamai neatlieka savo
pareigų bei nesilaiko jo darbą reglamentuojančių teisės aktų. Tikiuosi, kad
bylos nagrinėjimui pasibaigus, notarai atkreips dėmesį ir nedarys tokių
grubių klaidų“, - Teisingumo ministerijos pranešime spaudai cituojamas
teisingumo ministras.
Pasak pranešimo, šių metų sausio 11 dieną Teisingumo ministerija gavo
Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo
skyriaus prašymą įvertinti Kaune dirbančios notarės O.Markevičienės
veiksmus. Jame nurodoma, jog notarės veiksmai netiesiogiai sudarė sąlygas
sukčiaujant užvaldyti 1 mln. 140 tūkst. litų, gautų pagal žemės sklypo
pirkimo-pardavimo sutartį.
Notariato įstatymas nustato notaro pareigą savo veikloje vadovautis
Konstitucija, Notariato įstatymu ir kitais įstatymais, Vyriausybės
nutarimais, teisingumo ministro įsakymais, Lietuvos notarų rūmų nutarimais
ir kitais teisės aktais.
Anot ministerijos, tvirtindama didelės vertės turto pirkimo-pardavimo
sutartį O.Markevičienė neturėjo notaro patvirtinto įgaliojimo, kurį žemės
sklypo pardavėjas suteikė įgaliotiniui (šis įgaliojimas buvo dingęs), nors
Civilinis kodeksas nustato reikalavimą turėti notaro patvirtintą įgaliojimą
tvirtinant nekilnojamojo turto perleidimo sandorius.
Tvirtindama minėtą sandorį notarė ne tik elgėsi nerūpestingai ir
neapdairiai, bet ir pažeidė Notarų garbės kodeksą. Notarė nebuvo bešališka
ir objektyviai netaikė įstatymo, nes patvirtino sandorį atsižvelgdama į
pažįstamo asmens interesus, o ne į teisės aktų reikalavimus.
Ministerija atkreipia dėmesį į būtinybę notarui visada prisiminti, kad
niekas, išskyrus įstatymus, negali daryti įtakos jo sprendimui ir
reikalavimus notarui bešališkai ir objektyviai taikyti įstatymą,
atsižvelgiant į šalių valią ir garantuojant, kad nebus pažeisti valstybės
interesai.