Vilniaus apygardos administracinis teismas trečiadienį išnagrinėjo
bylą, kurioje buvęs prokuroras K.Džiautas reikalauja, kad Lietuva pakeistų
įstatymus ir leistų privačiame sektoriuje įsidarbinti buvusiems KGB
kadriniams darbuotojams. Sprendimas bus skelbiamas po beveik dviejų
savaičių.
Pagal 1999 metais priimtą Liustracijos įstatymą, buvusių okupacinių
specialiųjų tarnybų bendradarbiams uždrausta dirbti ne tik valstybės
tarnyboje, bet ir ryšių sistemoje, saugos tarnybose, bankuose, teikti
privačių detektyvų paslaugas ir dirbti su vaikais švietimo srityje.
2004-ųjų liepą EŽTT pripažino, kad Lietuva tokiais apribojimais
privačiame sektoriuje pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją.
Buvusio Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos
tyrimo skyriaus prokuroro K.Džiauto ir buvusio Šiaulių mokesčių inspekcijos
darbuotojo Juozo Sidabro skundus dėl jų teisės būti nediskriminuojamiems ir
pasikėsinimo į privataus gyvenimo apsaugą Strasbūro teismas tuomet patenkino
iš dalies.
Lietuvos Vyriausybė buvo įpareigota abiem nukentėjusiesiems skirti
kompensacijas po 7 tūkstančius eurų (daugiau nei po 24 tūkstančius kitų),
nors žalai atlyginti jie reikalavo beveik pusės milijono litų. Be to,
Vyriausybė turėjo padengti teismo išlaidas.
K.Džiautas dabar skundžia Vyriausybę teismui dėl to, kad Liustracijos
įstatymo nuostata dėl buvusių KGB darbuotojų įsidarbinimo privačiame
sektoriuje liko nepakeista. Taip pat jis siekia kompensacijos už patirtą
neturtinę žalą.
K.Džiautas teismui teigė, kad Lietuvos valstybė, nevykdydama EŽTT
sprendimo, kuriame konstatuota, kad jo atžvilgiu buvo pažeista Žmogaus
teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, iki dabar pažeidinėja
žmogaus teises.
Jis teigė tikėjęs, kad Lietuvos valstybė, laikydamasi šios
konvencijos, panaikins žmogaus teises pažeidžiančias normas. Tačiau
įstatymas dėl buvusių SSRS valstybės saugumo darbuotojų vertinimo ir
kadrinių šios organizacijos darbuotojų dabartinės veiklos vis dar
svarstomas. K.Džiautas teigia dėl valstybės delsimo ir neveikimo patyręs
neturtinę žalą.
Įstatyme numatyti apribojimai, susiję su darbu privačiame sektoriuje,
jam sukėlė nepatogumų, dvasinių sukrėtimų. Apribojimai pažemino jį kitų
žmonių atžvilgiu, pablogino jo reputaciją.
Vyriausybės atstovė Margarita Šakalytė prašė K.Džiauto skundą atmesti
kaip nepagrįstą. Ji teismui paaiškino, kad K.Džiautas nepagrindžia žalos
padarymo fakto ir dydžio, nepateikė įrodymų, jog negalėjo įsidarbinti ar
buvo atleistas iš darbo pritaikius minėtąjį įstatymą.
K. Džiautas į sovietinį KGB atėjo dirbti 1990 metų rugpjūčio 24 dieną,
praėjus penkiems mėnesiams po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo paskelbimo.
Iš tarnybos KGB jis išėjo 1991 metais.
1999 metų gegužę K.Džiautas buvo atleistas iš tarnybos prokuratūroje,
vykdant įstatymą dėl buvusių SSRS saugumo komiteto pareigūnų darbinės
veiklos apribojimo.
Apie K. Džiauto veiklą sovietų saugume pažymą pateikė Lietuvos
gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) bei Valstybės
saugumo departamentas (VSD). Remiantis šios pažymos išvadomis, K. Džiautas
negalėjo toliau dirbti prokuratūroje.
Tačiau su išvadomis K.Džiautas nesutiko ir kreipėsi į tuometinį
Aukštesnįjį administracinį teismą. Taigi dėl jo manymu, pažeistų teisių,
prokuroras Lietuvos teismuose bylinėjasi jau 7 metai.
Prokuroras yra sakęs, kad 1990 metų rugpjūtį-lapkritį jis dirbo
tuometinio Lietuvos SSR KGB tardymo skyriuje tardytoju ir tyrė medžiagą dėl
žmonių trėmimų iš Lietuvos.
Seimas pernai rudens sesijos metu nesuspėjo priimti kelerius metus
Seime strigusio vadinamojo Liustracijos įstatymų pataisų paketo, kuriame,
tarp kitų nuostatų, buvo ir Europos žmogaus teisių teismo sprendimą
įgyvendinanti nuostata, naikinti kai kuriuos darbinius apribojimus
kadriniams KGB darbuotojams.
Pakeitus įstatymą, pareigų sąrašas, kurių 10 metų negalėtų užimti buvę
kadriniai sovietų saugumo struktūrų darbuotojai, sutrumpėtų - būtų
panaikintas draudimas dirbti privačiose struktūrose, taip pat leista užimti
kai kurias pareigas ir valstybės tarnybos struktūrose.