Iš pragaro bėgusi mergina – vėl jame

Kraupi 17-metės panevėžietės Vaivos Žižytės gyvenimo istorija vėl pasipildė šokiruojančiais faktais.

Kelerius metus psichologinį ir fizinį motinos smurtą namuose kentusi nepilnametė sausio pradžioje iškrito iš ketvirto aukšto balkono, patyrė sunkias traumas ir ligoninėje buvo operuota.

Nors pareigūnai įtaria, kad dėl V.Žižytės nelaimių kalta jos motina Audronė Karpavičiūtė, praėjusią savaitę iš ligoninės išrašyta mergina leisgyvė vėl atiduota motinai į rankas.

Vaikų teisėmis ir apsauga privalanti rūpintis tarnyba penkias dienas nepajudino nė piršto, kad bent ką nuveiktų dėl nelaimingos nepilnametės.

„Panevėžio rytas“ jau ne kartą rašė apie painius nepilnametės ir jos motinos santykius.

A.Karpavičiūtė iš dukters reikalavo besąlygiško paklusnumo, draudė draugauti su kaimynystėje gyvenančiu vaikinu, vertė eiti į pasimatymus su pagal pažinčių skelbimus surastais vyrais, ne kartą prieš ją vartojo smurtą, pati pirko ir liepė jai gerti alkoholį.

Dėl nepakeliamo teroro V.Žižytė bandė žudytis, pjovėsi venas, ketino šokti nuo tilto.

Prieš tris savaites šeimos konfliktai pasiekė kulminaciją.

Tragedija įvyko sausio 6-osios naktį – mergina neaiškiomis aplinkybėmis iškrito iš ketvirto aukšto balkono.

Iš miego pažadinti kaimynai išgirdo silpnas dejones po langais ir žvilgtelėję laukan apstulbo: ties įėjimu į laiptinę, pusiau ant suplūktos žemės, pusiau ant asfalto kraujuose paplūdusi gulėjo mergina.

Žmonės atpažino, kad tai jų kaimynės A.Karpavičiūtės dukra V.Žižytė, nuo lapkričio gyvenusi laikinuosiuose vaikų globos namuose ir tik prieš porą dienų motinos parsigabenta namo.

Medikai nelaimėlę tuojau pat išvežė į ligoninę. Tos pačios dienos popietę V.Žižytė ligoninės automobiliu buvo pervežta į Vilnių.

Mergina patyrė dauginius viso kūno sužalojimus. Labiausiai nukentėjo rankos. Medikai sakė, kad tokių sudėtingų operacijų, kokias jie atliko V.Žižytei, pasitaiko retai.

Iš pradžių buvo spėliojama, kad V.Žižytė, neatlaikiusi motinos gniuždymų ir prievartinio laisvės atėmimo, pati iššoko iš balkono ketindama nusižudyti.

Dėl sunkios sveikatos būklės teisėsaugos pareigūnai dvi savaites negalėjo apklausti nukentėjusiosios.

Tai buvo padaryta tik praėjusį trečiadienį, kai į Vilniuje esančią gydymo įstaigą nuvažiavo panevėžiečiai tyrėjai ir vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė.

Po apklausos buvo atmesta versija, kad nepilnametė iš ketvirto aukšto iššoko norėdama nusižudyti.

Aiškėja, jog A.Žižytė iškrito, kai, neištvėrusi nežmoniško motinos elgesio, nesėkmingai bandė pabėgti iš buto.

„Nepilnametė norėjo tik pabėgti iš namų, o ne žudytis“, – sakė pareigūnai.

Po V.Žižytės apklausos Panevėžio 1-ojo policijos komisariato pareigūnai pareiškė oficialų įtarimą jos motinai A.Karpavičiūtei.

Moteris įtariama piktnaudžiavusi motinos pareigomis, psichiškai ir fiziškai gniuždžiusi savo dukrą, pažeidusi vaiko teises.

Įtariama, kad nuo 2004 iki 2006 metų A.Karpavičiūtė piktnaudžiavo motinos pareigomis: trukdė dukteriai bendrauti, atėmė susirašinėjimo laisvę, nuo-lat įžeidinėjo, grasinimais vertė elgtis pagal jos valią.

Už piktnaudžiavimą motinos pareigomis įstatymas numato baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki penkerių metų.

Oficialų įtarimą A.Karpavičiūtė išgirdo būdama Vilniuje, ligoninėje prie dukros.

Pasak Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros pirmojo nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus prokurorės Kristinos Ulienės, buvo iškilę tam tikrų sunkumų aiškinantis įvykio aplinkybes.

„Iš pradžių net į apklausas Panevėžio policijoje A.Karpavičiūtė atvykti negalėdavo. Po dukteriai atliktos operacijos moteris būdavo prie jos, slaugė. Atsiųstuose dokumentuose gydytojai irgi nurodydavo, jog motina reikalingesnė dukrai ten, ligoninėje“, – kalbėjo prokurorė.

Šios aplinkybės vertė Panevėžio policijos pareigūnus vykti į Vilnių ir ten pareikšti įtarimus A.Karpavičiūtei.

Tačiau išgirsti A.Karpavičiūtės įvykių versijos pareigūnams taip ir nepavyko. Moteris pasinaudojo įstatymo suteikta galimybe ir atsisakė duoti parodymus.

Tikslesnės įvykio aplinkybės paaiškės po tolimesnių apklausų.

Penktadienį Vilniaus medikai V.Žižytę išrašė iš ligoninės ir išleido namo. Greitosios pagalbos automobilis merginą parvežė į motinos namus, kur prieš tragediją nepilnametė buvo prievarta laikoma užrakinta.

Kaimynai matė, kaip iki pečių sugipsuotomis rankomis mergina iš mašinos buvo iškelta ir pasodinta ant kėdės.

Atsidūrusi lauke V.Žižytė žvilgsniu apvedė nesenos tragedijos vietą, pažiūrėjo aukštyn, į namų balkoną, paskui įbedė akis į kryčio vietą. Į butą ji buvo užgabenta sėdinti.

Kad V.Žižytė po ligoninės atsidūrė motinos namuose, Panevėžio vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojos sužinojo tik iš žurnalistų pirmadienio vakarą.

Antradienį po pietų šios tarnybos specialistės dar nebuvo nė žingsnio žengusios, kad išsiaiškintų, kokia dabar yra situacija A.Karpavičiūtės namuose.

Vykdant apklausos procedūrą kartu su pareigūnais prie ligonės lovos stovėjusi Panevėžio vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistė Vitalija Augustinavičienė „Panevėžio rytui“ prisipažino tą kartą V.Žižytės nesiteiravusi, ar ši norėtų grįžti į motinos namus, iš kurių per tokius skausmus stengėsi ištrūkti.

„Tai kad apie norėjimą nebuvo kalbos. Man situacija atrodė pagerėjusi, žmogiška, motina turėjo nedarbingumo lapelį slaugai. Paklausiau, ką jos su motina veikia, Vaiva pasakė, kad motina jai paskaito žurnalą“, – prislėgtu balsu pasakojo vaikų teisių gynėja.

V.Augustinavičienė sakė, kad pasikalbėti su V.Žižyte ligoninėje nebuvę sąlygų, nes tą kartą A.Karpavičiūtė sukėlė baisų triukšmą, užsipuolė vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovę, kaltino ją dėl įvykusios tragedijos, klausė, ar ši dabar slaugys jos sužalotą dukrą.

Pasiteiravę, kodėl iki šiol tarnyba nepasidomėjo motinos namuose atsidūrusia V.Žižyte, jokio aiškaus atsakymo neišgirdome.

Atostogaujančią tarnybos vadovę pavaduojanti Marija Masiliūnienė ir V.Augustinavičienė tikino negalinčios laužtis pro uždaras duris.

Prieš pat tragediją, kai A.Karpavičiūtė iš vaikų namų parsigabeno dukrą namo ir iš jos atėmė mobilųjį telefoną, taip užkirsdama kelią bendrauti su kuo nors kitu, vaikų teisių gynėjos bandė patekti į butą.

Tą kartą A.Karpavičiūtė pro uždaras duris pasakė, kad dukra miega ir kad niekas svetimas be specialių įgaliojimų negali peržengti jos valdų durų.

Vakar vaikų teisių apsaugos gynėjos, laikydamos rankose kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininko raštą, įpareigojantį patikrinti V.Žižytės gyvenimo aplinką ir apie situaciją informuoti prokuratūrą, dar kartą pabučiavo uždaras duris.

Nepravėrusi durų A.Karpavičiūtė pareiškė, kad pageidavimą matyti jos dukrą vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojos privalo atsiųsti raštu. Tada, pasitarusi su savo advokatu, ji nuspręsianti – atverti buto duris ar ne.

„Jei iš vaiko teisių tarnybos gausime informaciją, kad toje šeimoje toliau dedasi negeri dalykai, pažeidinėjama vaiko teisė ar bandoma daryti poveikį nukentėjusiajai, bus svarstoma dėl kardomosios priemonės A.Karpavičiūtei pakeitimo“, – „Panevėžio rytui“ vakar sakė pareigūnai.

Sukrečianti nepilnametės gyvenimo istorija išplaukė į viešumą tada, kai mergina pasiprašė Panevėžio vaiko teisių apsaugos tarnybos būti apgyvendinta laikinuosiuose vaikų globos namuose ir vėliau apie patirtus siaubus gyvenant su motina pati papasakojo žiniasklaidai.

Nepilnametę iš vaikų namų grąžinti motinai nusprendė iš vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojų, valdininkų ir pareigūnų sudaryta komisija.

A.Karpavičiūtė ne vienam žmogui buvo prasitarusi, jog įsiviliojusi dukrą namo užrakins ir niekur nebeišleis, kol šiai sukaks 18 metų.

„Aš niekaip nesuprantu, kaip vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojos galėjo ją atiduoti motinai į rankas. Jei nebūtų atidavusios, Vaiva šiandien būtų sveika ir gyva“, – po tragedijos „Panevėžio rytui“ sakė V.Žižytės draugas Donatas Stankevičius.

Prieš kraupią nelaimę V.Žižytė apie savo bėdas ir neįtikėtinai žiaurų motinos elgesį buvo pasakojusi ir vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojoms, ir nepilnamečių reikalų inspektorėms, ir pedagogams, tačiau atrodo, kad visi liko kurti merginos skausmui.

Ramaus būdo, nekalbi mergina ir žurnalistei papasakojo šokiruojančius faktus apie tai, kaip motina iš televizijos ekrane rodomų skelbimų išrinkdavo vaikinų telefonus, pati su jais susisiekdavo, susitardavo dėl pasimatymų, o vėliau su jais susitikti siųsdavo nepilnametę dukrą.

Tą kartą mergina kalbėjo ir apie nuolatinį smurtą, apie baimę būti namie bei nuolatinę įtampą.

Dar ryškesnį vaizdą apie šiurpų septyniolikmetės gyvenimą šeimoje susidarėme pabendravę su tame pačiame name gyvenančiu jos draugu D.Stankevičiumi.

A.Karpavičiūtė vaikinui yra sakiusi: „Geriau dukra karste nei su tavimi“. Kitą kartą grasino, jog pasamdys kompaniją vyrų, kad dukrą išprievartautų, o tada pažiūrės, ar ji tokia bebus D.Stankevičiui reikalinga.

Anot D.Stankevičiaus, jųdviejų bendravimas daugiau vyko mobiliuoju telefonu, nes progų susitikti būdavo labai sunku ištaikyti.

Tačiau A.Karpavičiūtė ribojo ir tokį įsimylėjėlių ryšį, nuolat iš dukros atimdavo telefoną.

Paskutinį kartą jaunuoliai bendravo telefonu tada, kai A.Karpavičiūtė vežėsi dukrą iš laikinųjų vaikų globos namų. Pakeliui į namus mergina spėjo D.Stankevičiui parašyti žinutę, atsiprašė, kad grįžta pas motiną. Vėliau, matyt, motina iš merginos telefoną atėmė, nes ryšio nebebuvo.

D.Stankevičius prisiminė, kad tragedijos naktį kieme girdėjo triukšmą. Prieš tai vaikino ausis pasiekė lyg ir barniai, girdėjosi piktas moteriškas balsas. Vaivos balso jis negirdėjo.

„Kai motina Vaivą mušdavo, ji niekada nešaukdavo, tik tyliai verkdavo ir krūpčiodavo. Kartą ji laidais ėmė kapoti Vaivai veidą mano akivaizdoje, užkišau ranką, kad ją apsaugočiau, ir susiriečiau nuo skausmo, o Vaiva kentėdavo tyliai“, – protu nesuvokiamas žiaurumo scenas pasakojo D.Stankevičius.

Kad A.Karpavičiūtė dukrai suranda vyrų, su jais mobiliuoju telefonu susirašinėja pati, o paskui liepia eiti į pasimatymus, D.Stankevičius žinojo.

„Vaiva pasakodavo, kad mama ją palydi, o ten sėdi pilna mašina vyrų. Jei neidavo, mušdavo. Laidu per veidą“, – pasakojo D.Stankevičius.

Vaikinas sakė, kad ką nors pakeisti buvę ne jo jėgoms, trukdė tai, kad Vaiva nepilnametė. Jei jis būtų bandęs merginą atplėšti nuo motinos, ši tuojau pat būtų jį įskundusi policijai.

A.Karpavičiūtė vaikinui yra grasinusi: „Nesvarbu, kiek man tai kainuos, aš vis tiek tave pasodinsiu“.

Kol A.Karpavičiūtė nežinojo, kad Donatas draugauja su Vaiva, su kaimynu elgėsi draugiškai, yra jam sakiusi, jog ketina dukrai surasti gerokai vyresnį turtingą jaunikį, kuris senatvėje aprūpintų ir ją.

Vasarą Vaiva draugui guodėsi, jog motina ketino ją išsiųsti prie ežerų su nė karto nematytų vyrų kompanija, tą kartą ji neva dukrai patarusi prarasti nekaltybę.

„Kai Vaiva man tai pasipasakojo, sutarėm, kad geriau ji ten nevažiuotų, kad ir kas būtų“, – siaubingus įvykius prisiminė D.Stankevičius.

Vasaros pabaigoje Vaiva bandė žudytis persipjaudama venas. Po to įvykio motina ją išgabeno į psichiatrijos ligoninę Šiauliuose. D.Stankevičius merginą ten lankė, kaip mokėdamas bandė paguosti.

Nepilnametė draugui skundėsi, kad, be visų kitų slogių dalykų, ją labai gniuždo dažni priverstiniai apsilankymai pas ginekologą. Neva motina ten ją tempdavosi prievarta. Mergina dėl to jautė didelę gėdą.

Vaiva yra pasakojusi ir tai, jog motina ją privertė pasirašyti raštą, kad sutinkanti su visomis jos auklėjimo priemonėmis.

D.Stankevičių siaubingai pribloškė Vaivos prisipažinimai apie vyresnio brolio seksualinius priekabiavimus. Mergina pasakojo, kad bijodavo kambaryje persirengti, jei užmatydavo brolis, puldavo prie jos, grabinėdavo krūtis.

Brolis visais atvejais talkindavo motinai. Už žodinį nepaklusnumą jis merginą surišdavo virvėmis.

Po to, kai V.Žižytė iškrito iš motinos buto balkono, D.Stankevičius sulaukė grasinančių skambučių.

Nepažįstamas balsas vaikiną kaltino, jog tai jis Vaivą nustūmė nuo stogo, grasino susidoroti.

„Jei tik galėčiau, pasikeisčiau su Vaiva vietomis, geriau aš ligoninėje gulėčiau, o ji būtų sveika. Save kaltinu, kad įkalbėjau ją grįžti, netikėjau, kad vaikų teisių apsaugos darbuotojai atiduos ją žvėriui į rankas“, – susiėmęs už galvos kalbėjo vaikinas.

„Jūs neįsivaizduojate, kaip mus puola ta A.Karpavičiūtė, ką mums tenka iškentėti“, – susigraudinusios iki ašarų „Panevėžio rytui“ vakar teisinosi vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistės.

Prakalbus apie tai, ar įmanoma įsivaizduoti, ką tenka iškęsti visiškoje motinos valioje atsidūrusiai kol kas rankų nevaldančiai ir visiškai savęs apsitarnauti negalinčiai nepilnametei, vaikų teisių gynėjos delbė akis ir nežinojo, ką atsakyti.

Moterys tikino, kad įstatymiškai jos neturinčios galių ką nors daugiau nuveikti dėl šios mergaitės. Kitą dieną pas A.Karpavičiūtę jos galbūt bandys patekti padedamos policijos.

Nors akies krašteliu pažvelgti į mylimą merginą jokių šansų neturi ir jos draugas D.Stankevičius.

Kol V.Žižytė gulėjo ligoninėje Vilniuje, vaikinas savais keliais gaudavo informaciją apie jos sveikatos būklę.

„Artintis prie jos bijojau, jei tik A.Karpavičiūtė mane būtų užmačiusi, būtų vėl ką nors sugalvojusi, kaip pakenkti Vaivai. Aš 100 procentų žinau, kad Vaiva tiki, jog jos nepaliksiu, kad veikiu jos labui“, – sakė D.Stankevičius.

Vaikinas neseniai išsinuomojo būstą, ten, kaip tikisi, jam pavyks apsigyventi su Vaiva, kai šiai po trijų savaičių sueis 18 metų.

Savaitgalį pamatęs, kad A.Karpavičiūtė vaikšto namo kieme, D.Stankevičius manė, jog Vaiva ligoninėje liko viena.

Pirmadienį vaikinas išskubėjo į Vilnių. Tačiau draugo vairuojamas automobilis pusiaukelėje turėjo suktis atgal, kai jiedu sužinojo, jog Vaivą motina jau prieš kelias dienas išsivežė namo.

Artintis prie A.Karpavičiūtės durų D.Stankevičius net nebando, sako, kad tai beviltiška.

Bandyti išsiderėti pasimatymą su motinos namuose užrakinta mergina D.Stankevičius mėgino ir žurnalistų akivaizdoje.

Vaivos mobiliuoju telefonu atsiliepė jos brolis. Į klausimą, kaip laikosi Vaiva, brolis atsakė, kad tai – šeimos asmeninis reikalas.

Prašymas aplankyti merginą sulaukė abejingo: „Nu ir kas?“ Vėliau brolis pasakė, kad jis nieko nežino, nes motinos nėra namie, ir padėjo ragelį.

Tuojau po šio skambučio patekti pas A.Karpavičiūtę bandė ir žurnalistai. Nors aiškiai buvo girdėti, kad namie kažkas yra, durų niekas neatvėrė. Į telefono skambučius A.Karpavičiūtė irgi neatsiliepė.