Antradienį interviu „Žinių radijui“ paklaustas, ar reikėtų riboti
buvusių KGB darbuotojų įdarbinimą valstybės tarnyboje, V.Muntianas sakė, -
„taip, sutinkamai su veikiančiais įstatymai, kad nepažeistume ir
Konstitucijos, ir žmogaus teisių“, o pasiteiravus, kaip reikėtų elgtis su
buvusiais KGB rezervo karininkais, sakė, kad „čia gali būti taikomi tie
patys reikalavimai arba tie patys ribojimai, kaip KGB darbuotojams“.
Tačiau Seimo pirmininkas pripažįsta, kad būti KGB darbuotoju ir rezervo karininku - ne tas pats.
„Be jokios abejonės, lyginti rezervistus ir kadrinius darbuotojus
negalima. Rezervistai savo kompetencija, kvalifikacija neatitiko kadrinių
darbuotojų ir jiems negalėjo būti formuojami atitinkami uždaviniai, bent jau
panašūs“, - sakė V.Muntianas.
Seimas sausį pasibaigusios rudens sesijos metu nesuspėjo priimti
kelerius metus Seime strigusio vadinamojo liustracijos įstatymų pataisų
paketo, kuriame, tarp kitų nuostatų, buvo ir Europos žmogaus teisių teismo
sprendimą įgyvendinanti nuostata naikinti darbinius apribojimus buvusiems
kadriniams KGB darbuotojams.
Svarstant įstatymą, švelninantį apribojimus kadriniams KGB
darbuotojams, jame atsirado nuostata, kurios nebuvo pirminiame projekte -
dėl apribojimų KGB rezervo karininkams.
Jeigu Seimas, balsuodamas dėl priėmimo, neatmestų svarstymo metu
įtrauktos nuostatos, KGB rezervininkai dešimt metų negalėtų eiti valstybės
tarnautojų ar statutinių tarnautojų pareigų, tuo tarpu iki šiol jiems
darbiniai apribojimai nebuvo numatyti.
Šiuo metu darbo apribojimai numatyti tik sovietų saugumo kadriniams
darbuotojams - jie 10 metų nuo įstatymo priėmimo 1999 metais negali dirbti
ne tik valstybės pareigūnais arba tarnautojais, bet ir advokatais bei
notarais, bankuose ir kitose kredito įstaigose, strateginiuose ūkio
objektuose, saugos tarnybose, taip pat tarnybose, teikiančiose detektyvų
paslaugas, ryšių sistemoje, švietimo įstaigose pedagogais, auklėtojais ir
šių įstaigų vadovais, taip pat negali dirbti darbo, susijusio su ginklo
turėjimu.
Pakeitus įstatymą, pareigų sąrašas, kurių 10 metų negalėtų užimti buvę
kadriniai sovietų saugumo struktūrų darbuotojai, sutrumpėtų - būtų
panaikintas draudimas dirbti privačiose struktūrose, taip pat leista užimti
kai kurias pareigas ir valstybės tarnybos struktūrose.
Tokios pataisos, kurias kai kurie parlamentarai vertina kaip
liberaldemokratų bei „darbiečių“ kerštą Valstybės saugumo departamento (VSD)
vadovybei, kirstų dviem asmenims - VSD direktoriui Arvydui Pociui ir Seimo
nariui, buvusiam užsienio reikalų ministrui Antanui Valioniui, kurie
sovietmečiu buvo įtraukti į KGB rezervo karininkų sąrašą.
A.Valionis yra pareiškęs norą grįžti į diplomatinę tarnybą. Seimo
Užsienio reikalų komitetas (URK), svarstęs jo kandidatūrą į Lietuvos
ambasadorius Argentinoje, jai nepritarė. Vienas URK motyvų - nėra galutinio
sprendimo dėl Seime svarstomų darbo apribojimus KGB rezervininkams
numatančių pataisų.
A.Pociaus ir A.Valionio priklausymą KGB rezervui prieš porą metų tyrė
laikinoji Seimo komisija, konstatavusi, jog jų buvimas KGB rezerve nekelia
grėsmės nacionaliniam saugumui.