Tai rodo sociologinis tyrimas „Viešojo saugumo įstaigų ir saugumo
jausmo vertinimas“, kuris atliktas Vidaus reiklų ministerijos (VRM)
užsakymu, ruošiantis naujo Nacionalinės nusikaltimų prevencijos ir kontrolės
programos įgyvendinimo 2007-2009 m. priemonių plano rengimui.
Kaip pranešė VRM, tyrimo tikslas - įvertinti vykdytos nusikaltimų
prevencijos programos veiklą ir sužinoti gyventojų ir policijos pareigūnų
nuomonę apie visuomenės saugumo situaciją bei priemonių jai užtikrinti
veiksmingumą.
„Šalies gyventojai yra tie, kurių saugumui kuriamas planas, o
policijos pareigūnai - tie, kuriems teks jį įgyvendinti. Niekas geriau už
šiuos žmones nežino, ko reikia, kad ir didmiesčio, ir atokiausios sodybos
gyventojas jaustųsi saugus. Todėl būtent jų nuomone bus grįstas 2007-2009
metų nusikaltimų prevencijos priemonių planas“, - ketvirtadienį surengtoje
spaudos konferencijoje sakė VR ministras Raimondas Šukys.
Pasak tyrimo vykdytojos Eglės Vileikienės, lyginant 1997 m. ir 2006 m.
tyrimų rezultatus, per dešimtį metų beveik tris kartus (nuo 64 iki 28 proc.)
sumažėjo gyventojų, manančių, kad per paskutinius metus padidėjo nusikaltimų
skaičius jų gyvenamojoje vietovėje. Pagal 2006 m. tyrimą beveik 60 proc.
gyventojų jaučiasi saugūs savo gatvėje ar kieme, daugiau nei pusė (54 proc.)
- savo mieste ar kaime. Dauguma (78 proc.) gyventojų jaučiasi visiškai
saugūs dienos metu.
Tyrimo rezultatai parodė, kad, palyginti su 2005 metais, gyventojų
pasitikėjimas padidėjo beveik visomis tarnybomis. Ypač teigiamai vertinamas
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos (75 proc. respondentų), taip
pat Vadovybės apsaugos departamento (VAD) (48 proc.), ir Valstybės sienos
apsaugos tarnybos (VSAT ) (48 proc.) darbas.
Nors dauguma (88 proc.) gyventojų vis dar mano, kad policija atsakinga
už gyventojų saugumą, net 63 proc. gyventojų mano, kad jie patys turi
pasirūpinti savo saugumu. Dauguma policijos pareigūnų (73 proc.) mano, kad
visų pirma patys gyventojai turėtų pasirūpinti savo saugumu, 62 proc.
pareigūnų mano, jog gyventojų saugumą pirmiausia turi užtikrinti policija.
Ypač įdomu, kad trečioje vietoje atsakingais pareigūnai įvardina Seimą (50
proc.).
Pasak E.Vileikienės, džiugina, kad gyventojai, lyginant su 1997 m.
tyrimu, labiau rūpinasi savo turto ar šeimos saugumu. Net 63 proc. gyventojų
ėmėsi ar ketina imtis priemonių (šarvuotos durys (46 proc.), automobilio
apsaugos sistema (43 proc.), draudimas (20 proc.)) savo turto ir šeimos
saugumui užtikrinti.
Svarbiausiomis viešojo saugumo problemomis ir gyventojai, ir policijos
pareigūnai nurodė nepilnamečių nusikaltimus, turtinius nusikaltimus ir eismo
saugumą.
Gyventojai mano, kad policija daugiau dėmesio turėtų skirti skubiam
reagavimui į gyventojų skambučius (47 proc.) ir sunkių nusikaltimų tyrimui
(46 proc.). Policininkai akcentuoja nusikaltimų prevenciją (62 proc.) ir
darbą su nepilnamečiais teisės pažeidėjais (59 proc.). Abi pusės sutaria,
kad labai svarbus yra patruliavimas viešose vietose (po 39 proc.).
Anot VRM pranešimo, respondentai gana retai (iki 7 proc.) tiesiogiai
turėjo reikalų su viešojo saugumo institucijomis (dažniau tik su policija -
apie 30 proc.), todėl vertindami jų veiklą gyventojai remiasi žiniasklaidos
(dažniausiai televizijos - 53 proc.) teikiama informacija.
Tyrimo metu buvo apklausti 2003 Lietuvos gyventojai ir 1040 policijos
pareigūnų.