Kaip BNS teigė Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas
Justinas Karosas, P.Gylys savo sprendimą motyvavo noru tęsti akademinį
darbą.
„Kai pasirodė žinios dėl P.Gylio skyrimo ambasadoriumi, fakultete
labai sujudo, nes trūksta dėstytojų, tad jis informavo nusprendęs pasilikti
universitete“, - sakė URK vadovas. P.Gylys Vilniaus universitete dėsto
ekonomiką, yra Teorinės ekonomikos katedros vedėjas.
Tačiau, J.Karoso teigimu, tikriausiai P.Gylį įžeidė kai kurių politikų
svarstymai, jog socialdemokratai diplomatiniais postais „apdovanoja“
lojalius partiečius.
„Mano manymu, įtakos turėjo ir kai kurių kolegų reakcija, turiu
omenyje Petrą Auštrevičių, tuo labiau, jog P.Gylys būdamas užsienio reikalų
ministru tą patį P.Auštrevičių iš skyriaus vedėjo pareigų yra paskyręs
ambasadoriumi į Suomiją, taip peršokant diplomatinės karjeros laiptelį. Tai
buvo nekorektiška iš jo (P.Auštrevičiaus - BNS) pusės“, - sakė J.Karosas.
Tuo pačiu URK vadovas sakė nesuvokiantis, jog politikams gali užkliūti
diplomato, buvusio užsienio reikalų ministru, kandidatūra.
„Jei jau buvęs užsienio reikalų ministras negali būti ambasadoriumi,
kas gali būti tinkamesnis kandidatas?“, - retoriškai klausė J.Karosas.
P.Gylys užsienio reikalų ministru buvo 1992-1996 metais tuometinės
Lietuvos demokratinės darbo partijos vyriausybėje.
Lietuvos ambasadoriaus Suomijoje postas liko laisvas po to, kai
ligšiolinis ambasadorius Audrius Brūzga buvo paskirtas ambasadoriumi JAV.