Talentingas, artistiškas romų tautybės dainininkas iš Panevėžio – greičiau išimtis, o ne dažnai pasikartojantis reiškinys, kai lietuviai taip palankiai žiūri į problemiškos tautinės mažumos atstovą. Tiesa, Radžis augo kitokioje aplinkoje, todėl neturėjo tiesioginio ryšio su savo tautiečiais.
Šis žvaigžde tapęs romas ketvirtadienį linksmino į Vilniaus miesto savivaldybę susirinkusius tautiečius. Čia vyko kitokio likimo romų visavertės integracijos į visuomenę seminaras.
Jame kalbėta apie siekius, kad romų integracijos į darbo rinką programos mechanizmas būtų aktyviau taikomas praktikoje. Tačiau patys romai skundžiasi, kad dažnai jų integracijos į visuomenę procesas lyg tyčia baigiasi specialaus parengimo kursais.
„Nereikia bijoti romų. Netiesa, kad dauguma mūsiškių užsiima narkotikų platinimu arba patys vartoja kvaišalus. Daugelis mūsų nori dirbti. Didžiausia problema - ne romų pasyvumas, o tinkamos kvalifikacijos stoka“, - tikino Lietuvos romų bendrijos “Čigonų laužas” prezidentas Josifas Tyčina.
Romų bendruomenės lyderiui pritarė ir romų integracijos projekto partnerio Lietuvos vaikų fondo direktorė Romualda Navikaitė. „Gaila, kad lietuviai tiesiog vengia prisiartinti prie romų tautybės žmogaus. Sužinoję, kad jų vaikams teks lankyti mokyklą kartu su romų vaikais, tėvai pareiškia norą perkelti savo atžalas į kitas mokymo įstaigas. Esant tokiam požiūriui, romai niekada netaps visaverčiais mūsų visuomenės nariais“, - kalbėjo R.Navikaitė.
Su romais bendraujantys specialistai tvirtina, kad tarp pačių romų taip pat tvyro susiskaldymas. Pavyzdžiui, sostinės centre esančioje Šnipiškių seniūnijoje gyvenantys romai pyksta ant narkotikų platinimo židiniu vadinamo Kirtimų taboro gyventojų. Pastarieji esą gadina ir taip neigiamą visuomenės požiūrį į romus.