Pastaruoju metu padažnėjo atvejų, kad į Didžiąją Britaniją emigravę
lietuviai susiduria su rasistiniais išpuoliais, ypač kenčia tautiečiai,
gyvenantys Šiaurės Airijoje.
Ambasadoriaus V.Ušacko teigimu, nuo praėjusių metų balandžio iki šių
metų vasario Šiaurės Airijoje užfiksuota daugiau kaip 700 rasistinių
išpuolių prieš kitataučius, 64 iš jų buvo surengti prieš Lietuvos
piliečius.
Jis teigia visai neseniai susitikęs su Didžiosios Britanijos lygybės
ministru Davidu Hansonu, policijos atstovais, pagrindinių
partijų lyderiais ir paraginęs juos duoti atkirtį rasistinių išpuolių
organizatoriams.
„Didžiosios Britanijos atitinkamų įstaigų vadovams pasakiau, kad jūs
turite parodyti pavyzdį, nubausti kelis žmones, kurie rengia rasistinius
išpuolius - daužo langus, padega namus ir t.t. Tai būtų prevencinis
ženklas“, - kalbėjo ambasadorius.
Pernai rudenį buvo garsiai prabilta apie rasistinius išpuolius prieš
Lietuvos gyventojus, kuomet paaiškėjo, jog vienoje Šiaurės Airijos
grafystėje buvo padegtas namas, kuriame gyveno lietuvių imigrantų šeima,
prieš tai buvo padegtas Lietuvos piliečiui priklausęs automobilis, o kitoje
vietovėje užpuolikai nusiaubė trijų lietuvių šeimų namus. Tuomet Didžiosios
Britanijos vyriausybė pareiškė neketinanti taikstytis su rasistiniais
išpuoliais prieš lietuvius Šiaurės Airijoje.
Ambasadorius V.Ušacko manymu, rasistinius išpuolius prieš kitataučius,
taip pat ir lietuvius Šiaurės Airijoje lemia kelios priežastys, viena iš jų
- ir pačios šalies vidinės problemos. Šiaurės Airijoje jau apie 30-40 metų
tęsiasi konfliktas tarp lojalistų, kurie pasisako už uniją su Didžiąją
Britaniją, ir respublikonų, kurie nori Šiaurės Airijos ir nepriklausomos
Airijos Respublikos susijungimo. Šis konfliktas atsispindi ir religijoje -
susipriešinime tarp protestantų ir katalikų.
V.Ušackas sako, kad rasistinius išpuolius prieš lietuvius lemia ir
tai, kad tautiečiai nemoka anglų kalbos. Antai Dunganono mieste, kuriame
gyvena didelė kolonija Lietuvos piliečių, 34 proc. užsieniečių, kurie pernai
kreipėsi oficialaus vertėjo paslaugų, buvo lietuviai.
Nemokėdami anglų kalbos, lietuviai mažai bendrauja su vietiniais
gyventojais, yra uždari, nesiintegruoja į vietinę bendruomenę.
Patys Šiaurės Airijos gyventojai patvirtina, kad lietuviai iš Rytų
Europos emigrantų yra mažiausiai mėgiami. Vietiniai gyventojai sako, kad
lietuviai vartoja daug alkoholio, triukšmauja, kelia muštynes.
Be to, nors ir kenčia nuo rasistinių išpuolių, lietuviai bijo kreiptis
į policiją.
Taip pat situacijos negerina ir tai, kad lietuviai Šiaurės Airijoje
nėra vieningi, susiskaldę, nėra sukūrę bendruomenės.
Tuo tarpu Airijos lietuvių katalikų misijos kapelionas Egidijus
Arnašius mano, kad pagrindinė problema, dėl ko Lietuvos piliečiai užkliūva
airiams, yra religija.
„Lietuviai nesiorientuoja, kur yra katalikų rajonai, kur protestantų,
o Airijoje katalikai ir protestantai kariauja tarpusavyje. Jei lietuviai
žinotų, kad čia neramus kraštas ir jei esi katalikas, turi gyventi katalikų
rajone, tai būtų paprasčiau“, - BNS kalbėjo dvasininkas.
Šiuo metu Šiaurės Airijoje vyksta Lietuvos dienos, kuriomis norima
sutelkti čia gyvenančius lietuvius, taip pat nutiesti bendradarbiavimo
tiltus su vietine valdžia. Šia proga Dunganone vyksta konsulinių dienų
paslaugus, kurių metu Lietuvos piliečiai gali konsultuotis teisiniais
klausimais.
Penktadienį Armoje buvo aukojamos šv.Mišios, kuriose dalyvavo apie 600
lietuvių. Ambasadorius V.Ušackas paragino tautiečius gerbti vietines
tradicijas, teisės normas, mokytis anglų kalbos, taip pat pristatė Šiaurės
Airijos valdžios išleistą leidinį lietuvių kalba „Jūsų teisės Šiaurės
Airijoje“.
Oficialiais duomenimis - pagal išduodamus darbo leidimus - Šiaurės
Airijoje gyvena daugiau nei 4 tūkst. lietuvių, tačiau neoficialiais - apie
15 tūkst.