Tai tik menkutė dalis politinio reklamos užtaiso ar, tiksliau, balasto, kuris turėtų „pakabinti“ rinkėją. Iš kelių kartų atspėtume, kuriai partijai priklauso kuris šūkis? Kokiu būdu ar metodu nustatyti, kokiai ideologijai priskirti, kad ir kokį „garbės žodį“?
Į savivaldybių tarybas nusitaikė mažiausiai 133 asmenys, praeityje turėję reikalų su teisėsauga, bet tai nuslėpę, paskelbė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), iš Vidaus reikalų ministerijos gavusi duomenų apie kandidatų į savivaldybių tarybas teistumą. „Iš 14 tūkstančių kandidatų net 133 pamiršo savo teistumą, todėl jiems kelias į rinkimus bus užkirstas. Visą sąrašą turime dar kartą patikrinti“, - praneša VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas. 77 kandidatai nurodė, kad teismas juos yra pripažinęs kaltais baudžiamosiose bylose, todėl jie galės kandidatuoti į savivaldybių tarybas.
Faktai įdomūs, tačiau ar jie ką nors ypač nustebino? Vargu.
VRK iš kandidatų į savivaldybių tarybas sąrašų išbraukė per 200 asmenų, klaidingai deklaravusių arba iš viso nedeklaravusių gyvenamosios vietos. Savivaldos rinkimų įstatyme nurodyta, kad kandidatuoti į miesto ir rajonų valdžią gali asmenys, deklaravę gyvenamąją vietą toje savivaldybėje, į kurios tarybos narius nori balotiruotis.
Tai stebina? Bemaž ne.
„Aš jau dabar žinau, kad kai kurios politinės partijos mėgina mokyti savo rinkimų komisijų narius klastoti rinkimus“, - sako premjeras Gediminas Kirkilas. O klausiamas, kodėl neužkerta kelio šiems bandymams, premjeras aiškina, esą neaišku, ar tai iš tikrųjų bus mėginama įvykdyti: „Jeigu kas nors ketina tai padaryti, tai nereiškia, kad jie tai darys, galbūt nedarys“.
Stebina? Lyg ir turėtų, bet nelabai aišku, ar premjeras, beje, vienas labiausiai patyrusių šalies politikų, tikrai ką nors žino, ar tik šiaip mistifikuoja?
Tokioje sumaištyje vietos randa keisčiausios iniciatyvos.
Piliečių judėjimu save vadinanti organizacija į viešąją erdvę labai pilietiškai drėbteli protestus „prieš įstatymais įtvirtintą partijų monopoliją keliant kandidatus ir nepartinių piliečių rinkiminę diskriminaciją, prieš nedemokratiškas politines partijas, kurių eiliniais nariais partijų vadovybės naudojasi dangstydamos savo egoistinius tikslus ir diktatą, prieš rinkimų sąrašų reitingavimo vaidinimą, kuris tėra tikro reitingavimo parodija, prieš korupcinį politinių partijų ir rinkimų kampanijų finansavimą, prieš esamą savivaldos sistemą, kuri tėra tikros savivaldos imitacija, tarnaujanti įtakingų ir valdžią turinčių visuomenės grupių, o ne piliečių interesams“.
Viskas lyg ir teisinga. Tačiau galutinė išvada teisingiausia: „Jeigu Jūs pritariate bent vienam šių teiginių, dalyvaukite 2007 m. vasario 25 d. savivaldybių tarybų rinkimuose ir pareikškite protestą prieš valstybės ir tautos žlugdymą: perbraukite rinkimų biuletenyje kandidatų sąrašus ir užrašykite ant biuletenio PRIEŠ VISUS.
Ir kokią vietos valdžią tada turėsime? Garbės žodis, nežinia. Nežinia, ką patarti sūnui, kuris, tapęs visateisiu balsuotoju, pirmą kartą eis prie balsadėžės.
KETVIRTADIENIS
Gal išeitis būtų čia? Kažkokie keisti Vilniaus gyventojai, nusprendę savo sudarytu sąrašu kandidatuoti į sostinės savivaldybę, motyvuodami tuo, kad pažeidžiama jų konstitucinė teisė būti renkamiems į savivaldybes, Vyriausiajam administraciniam teismui apskundė VRK sprendimą atsisakyti registruoti jų sąrašą.
„Pasigirstantys politikų kaltinimai, kad neaiškūs žmonės taip siekia bet kokiu būdu patekti į valdžią, neturi jokio pagrindo. Gal tie patys politikai galėtų paaiškinti, kodėl jie nieko nedarė visus ketverius metus po praėjusių rinkimų?“ - klausė viena šios piliečių iniciatyvos iniciatorių Danutė Jokubėnienė. Akcijos iniciatoriai primena, kad dar gegužės mėnesį politikams buvo sakoma, kad toks Lietuvos gyventojų teisės būti renkamiems apribojimas gali prieštarauti Konstitucijai. „Tai esu sakiusi ne tik susitikimuose su Seimo frakcijomis, bet ir Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komiteto posėdyje, kai buvo diskutuojama dėl mišrios rinkimų sistemos. Partijos mūsų nenorėjo girdėti. Gal dabar išgirs?“ - sakė D.Jokubėnienė.
Beveik lažinčiausi, kad neišgirs, tačiau mėginti verta. Ir tai kur kas prasmingiau nei balsuoti prieš visus.