„Blogai, - nukirto Vilniaus universiteto onkologijos instituto gydytojas onkoginekologas Vilius Rudaitis. - Vakcina turi būti naudojama pagal indikacijas, o jos - gana griežtos: vakcina skiriama ikivėžinių ligų ar gimdos kaklelio vėžio prevencijai, bet nieko bendra neturi su jau esančio vėžio gydymu“.
Viešųjų ryšių akcijos pastaruoju metu moteris aktyviai kviečia rūpintis savimi. Agituojama pasiskiepyti „nuo vėžio“, bet nė žodžiu neužsimena apie šalutinį vakcinos poveikį bei jos veiksmingumą. Nekalbama net apie tai, kad skiepytis gali tik sveikos, žmogaus papilomos (ŽP) virusu neužkrėstos moterys. Neužsimenama, kad nėra duomenų, kiek metų vakcina apsaugo nuo vėžį sukeliančio viruso, nes stebėtas tik 5 metų poveikis. Be to, neretai vakciną reklamuojančios privačios klinikos nurodo tik vienos dozės kainą (apie 450 litų) neužsimindamos, kad per metus jų reikia trijų.
„Vakcina nuo ŽP viruso yra tam tikra revoliucija gimdos kaklelio vėžio prevencijoje, ji padarys daug gerų dalykų, tačiau blogai, kai verslas prasilenkia su medicina. Moterys, kurios perka vakciną kaip prekę, šiek tiek apgaunamos. Jos negauna informacijos, kad vėžio rizika išlieka, - kad iš 10 pasiskiepijusių moterų dėl kitų ŽP viruso tipų sukeltų pokyčių 3 vėžiu vis tiek susirgs“, - sakė V.Rudaitis. Vakcina neutralizuoja tik keturis iš kelių dešimčių ŽP viruso tipų.
Pastarieji nulemia daugumą gimdos kaklelio vėžio atvejų, bet lemiamą reikšmę ligai turi ir žmogaus organizmo sąveika su virusu. ŽP virusu užsikrečia apie 70 proc. moterų, bet vėžiu iš jų suserga maždaug 2 proc.