Prieš pirmąją savo paskaitą Vilniaus universitete Algirdas Brazauskas neslėpė jaudulio. “Juk aš irgi buvau studentas, kaip ir jūs”, - prisiminė savo jaunystės metus Kauno politechnikos institute prezidentas. Trečiadienį A.Brazauskas pats atsikando dėstytojo duonos.
Paskaitą iš kurso „Politikos formavimo procesas Lietuvoje“ jis pradėjo nuo išsamaus pasakojimo apie save. “Tai, ką pasakoju, jums yra istorija, o man – realybė”, - konstatavo buvęs Lietuvos premjeras. Kiekvieną dėstytojo krustelėjimą akimis įdėmiai sekė būrelis studentų, pasirinkę A.Brazausko paskaitą, kaip laisvąjį dalyką.
Anot klausytojų, užsirašyti į paskaitą reikėjo dar rudenį ir greitai, nes 30 žmonių sąrašas studentų pavardėmis buvo užpildytas akimirksniu. Pasiklausyti A.Brazausko pasakojimų nusprendė ne tik politikos mokslus kremtantys jaunuoliai, bet ir keli fizikai. “Gyva istorija”, - šnabždėjosi jie tarpusavyje, kai A.Brazauskas ėmė pasakoti apie savo kelią į didžiąją politiką.
Tikėjausi, kad nedidelė auditorija, kurios sienos nukabinėtos “Dviračio žinių” personažų nuotraukomis, užsikimš nuo studentų, tačiau susirinko vos daugiau negu pusė – keli suolai, stovėję priešais dėstytojo tribūną, liko tušti. “Galbūt dar ne visi atsigavo po atostogų”, - spėliojo studentai.
Pasidalyti žiniomis su studentais prezidentą pakvietė Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Raimundas Lopata.
Iš pradžių atrodęs santūrus, rimtas ir kiek susikaustęs, A.Brazauskas greitai pajuto, kad jaunimas jo įdėmiai klausosi. Todėl netrukus politiko veide pasirodė šypsena, greitai perskaitęs kurso turinį jis nusiėmė akinius ir pasinėrė į prisiminumus apie laikus, kai ištisas dienas praleisdavo su guminiais batais klampodamas po strateginių Lietuvos objektų statybvietes.
“Tuomet madoj buvo inžinieriaus hidrotechniko specialybė. Studijų metais susipažinau su puikiais žmonėmis. Vėliau mes visi buvome išsklaidyti po visą Sovietų Sąjungą. Tačiau vis tiek vieni kitų nepamirštame, rengiame susitikimus. Štai pernai atšventėme 50 metų studijų baigimo sukaktį”, - apie savo kartą kalbėjo A.Brazauskas.
Studentus jis tikino, kad ilgamečiai ryšiai vis dar tvirti. “Jeigu norėsite daugiau sužinoti apie vieną ar kitą įvykį, politinį procesą, galiu pakviesti tikrai kompetentingus specialistus, kurie tuo metu ar dabar sprendžia jums rūpimus klausimus”, - sakė dėstytojas.
Jis teigė, kad su studentais dalysis ne tik pasiekimais, bet ir klaidomis. “Lietuvos valdžia ne kartą turėjo priimti sudėtingus sprendimus. Nepriklausomybės pradžioj buvo tragiškas žemės ūkiui perėjimas į rinkos ekonomiką, didelių įmonių griūtis, kai nukentėjo daugybė žmonių. Vėliau mes ėjom į Europos Sąjungą. Ją pasiekėme gan greitai, bet neseniai patyrėme nesėkmę dėl euro, ir to nereikia slėpti”, - teigė A.Brazauskas.
Pasak 74 metų dėstytojo, pasirinkę jo kursą studentai išgirs apie praktinę politikos veiksmų pusę, Lietuvos balansavimą tarp Rytų ir Vakarų – išstojimą iš Sovietų Sąjungos ir integraciją į Europos Sąjungą. Taip pat jis pažadėjo, kad nekalbės apie jokias intrigas, politikų asmeninius konfliktus ar gandus.
Pirmoje paskaitoje A.Brazauskas daugiausia dėmesio skyrė Lietuvos ir Sovietų Sąjungos santykiams, gyvai pasakojo apie šimtatūkstantinius mitingus Vingio parke ir Katedros aikštėje. Nepamiršo ir įtampos kupinų minučių Michailo Gorbačiovo kabinete, “kai vaikai per naktį laukdavo prie vartų, bijodami, kad galiu iš Maskvos ir negrįžt”.
Kai nuo įvairių pasakojimo posūkių studentai sulaikė kvapą, dėstytojas nuramino: “Aš kalbu be heroizmo” ir papasakojo, kaip M.Gorbačiovui įteikė į rusų kalbą išverstą “Tautišką giesmę”. Apie Sovietų Sąjungos vadovą, A.Brazauskas kalbėjo pagarbiai. “Jis norėjo labai daug, bet neturėjo įrankių. Įrankiai buvo pasenę tokiai operacijai. Juk politbiuras buvo grynas naftalinas”, - vaizdingą palyginimą mestelėjo prezidentas.
Kalbėdamas apie atmintin įsirėžusias susitikimus ir kalbas, kurias teko sakyti prieš ošiančią trispalvių jūrą, politikas vėl ėmė jaudintis – tai išdavė jo platūs rankų mostai. Tačiau pasakotojas sugebėjo susitvardyti - rankomis įsikibo į tribūną ir apibendrindamas teištarė: “Tai buvo prieš daug metų”.