Tai 1993 metais sudarytos Seimo komisijos derėtis su į mišką
išėjusiais savanoriais narys sakė trečiadienį, liudydamas parlamentinei
komisijai, kuri tiria buvusio krašto apsaugos savanorio ir Valstybės saugumo
departamento (VSD) darbuotojo J.Abromavičiaus žūties aplinkybes
1997-aisiais.
Pasak L.Simučio, kuomet su savanoriais Seimo nariai sutarė baigti
maištą ir palikti Pakaunės miškus, vakare rinktinėms faksu buvo išsiųstas
J.Abromavičiaus raštas, kuriame skelbiama, kad reikia gelbėti J.Maskvyčio
(vienas iš Pakaunės nepaklusnumo akcijos vadovų-BNS) ir kitų komandas.
„3 valandą nakties į mano namų duris pasibeldė savanoris iš Panevėžio,
neprisimenu jo pavardės, tik iš matymo žinojau. Klausė, kada prasidės
šturmas. Aš nustebau: koks šturmas?Tada savanoris parodė J.Abromavičiaus
atsiųstą faksą“, - pasakojo L.Simutis.
Tačiau, pasak L.Simučio, kuomet kitą rytą vyko parlamentarų
susirinkimas, kuriame buvo aptariamos savanorių išvedimo iš miško detalės,
J.Abromavičiaus paklausus apie savanoriams faksuotą raštą, šis tik išraudo.
„Tai ar tai ne kurstymas, ar tai ne provokacija? Juk galėjo kilti ir
pilietinis karas, kuris buvo naudingas tik Maskvai“ - Seimo komisijos
retoriškai klausė L.Simutis.
Jo nuomone, J.Abromavičiaus senelis buvo „aršus bolševikas“, tėvas
aktyviai kūrė komunizmą, o su pastaruoju buvęs savanoris labai gerai
sutarė.
Tačiau liudytojas komisijai neįvardijo, kas galėjo susprogdinti
J.Abromavičių.
Trečiadienį komisijai liudijęs Pakaunės maišto dalyvis Alvydas
Pangonis taip pat teigė, kad pasibaigus maištui ir savanoriams grįžus į
Kauną, J.Abromavičius paragino savanorius „grįžti atgal“. Tai komisijai jau
yra sakęs ir Lietuvos kariuomenės Lauko pajėgų vadas brigados generolas
Arvydas Pocius. Šiuos generolo teiginius šmeižtu pavadino ir už juos į
teismą padavė J.Abromavičiaus našlė Jūratė Abromavičienė.
Buvęs VSD pareigūnas ir krašto apsaugos savanoris J.Abromavičius žuvo
1997 metų sausio 31-ąją Kaune, sprogus jo automobiliui. Nusikaltėliai po
automobiliu „Volkswagen Passat“ buvo pritvirtinę maždaug 500 gramų
sprogstamosios medžiagos heksogeno, dar vadinamo jūros mišiniu.
Generalinė prokuratūra ikiteisminio tyrimo metu nustatė, kad
sprogstamąjį įtaisą pagamino ir po J.Abromavičiaus automobiliu pritvirtino
asmuo, kuris vėliau atsitiktinai pats susisprogdino.
Generalinei prokuratūrai nutraukus ikiteisminį tyrimą įtariamųjų
atžvilgiu, Seime kilo iniciatyvos atlikti parlamentinį.
Seime kartą jau buvo sudaryta laikinoji komisija, tyrusi saugumo
pareigūno žūtį. Tokia komisija dirbo 1997 metais, jai tuo metu vadovavo
konservatorius Sigitas Kaktys.