D.Balčyčiui ir Lietuvos verslo paramos agentūros buvusiems
darbuotojams Tomui Ulinauskui, Pauliui Kairiui bei Mindaugui Vilčinskui yra
pareikšti įtarimai dėl oficialių dokumentų suklastojimo ir piktnaudžiavimo
tarnybine padėtimi. Už šį nusikaltimą gresia iki ketverių metų nelaisvės.
Teismas nagrinėja bylą dėl suklastotų bendrovės „Panevėžio
melioracija“ paraiškos Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai gauti
vertinimo Lietuvos verslo paramos agentūroje dokumentų.
Bylos duomenimis, buvo pakeisti projekto vertinimo balai - iš pradžių
paraiška buvo įvertinta 62 balais, vėliau pakeitus ir suklastojus
dokumentus, vertinimo balai padidinti iki 65.
S.Jakštas teismui pasakojo apie paraiškų vertinimo procedūras,
taisykles, jų perdavimą Ūkio ministerijai.
„Panevėžio melioracijos projektas niekuo neišsiskyrė. Kiek žinau, dėl
žvyro skaldos, techniką norėjo pirkti, prašė milijono trijų šimtų“, - sakė
liudytojas.
D.Balčytis teismui yra sakęs, kad tiesiog suklydo siųsdamas vertinimus
sekretorei elektroniniu paštu. Neva gerą vertinimą įsegė į bylą, o žemesnį
vertinimą elektroniniu paštu išsiuntė. Todėl jis ir sutiko, kad dokumentai
būtų sukeisti.
Ministro sūnus tikino, kad jis tiesiog taisė savo klaidą ir nemano,
kad padarė kažką neteisėto.
„Skyriaus vedėjas turi žiūrėti, jeigu randa klaidų, imamasi priemonių
jas ištaisyti - nebaigtų klaidų, gramatinių klaidų, aritmetinių, gramatinių
klaidų taisymas - ne nusikaltimas“, - teigė S.Jakštas.
Prokurorui paklausus, kokia taisymo procedūra, liudytojas atsakė, kad
pavedimu buvo forminama.
Kartą D.Balčyčio vertinimo paraiška buvo taisyta ranka perbraukiant
neteisingai parašytą skaičių - vietoj 17 pataisyta iš 18.
„Nusikaltimo nematėm“, - sakė Lietuvos verslo paramos agentūros
direktorius.
Jis buvusį savo pavaldinį D.Balčytį apibūdino kaip nelabai kruopštų
darbuotoją, priveldavusį ir gramatinių, ir aritmetinių klaidų.
„Tegul nesupyksta ponas Balčytis, bet būdavo pasakai - pataisyk, ką
parašei, tai pataiso, bet kitoje vietoje klaidų atsiranda'', - atviravo
S.Jakštas.
Bylos duomenimis, pernai sausį T.Ulinauskas ir M.Vilčinskas atvyko į
Lietuvos verslo paramos agentūros patalpas Vilniuje, Gedimino prospekte, ir
sekretoriaus kabinete sukeitė dokumentus.
Tuo metu atostogose buvęs D.Balčytis dokumente sukeitime nedalyvavo,
tačiau jis laukė šalia pastato.
''Tegul nesupyksta ponas Balčytis, bet būdavo pasakai - pataisyk, ką
parašei, tai pataiso, bet kitoje vietoje klaidų atsiranda, todėl išėjo į
kitą departamentą'', - atviravo S.Jakštas.
„Kaip gavote aukštesnes pareigas, jei darydavote tiek klaidų? Daugybos
lentelę mokate?", - išgirdę tokius S.Jakšto parodymus po teismo posėdžio
finansų ministro sūnaus klausinėjo žurnalistai.
„Į visus klausimus atsakys teismas", - sprukdamas nuo žurnalistų
teismo koridoriais tepasakė D.Balčytis.
Pasak S.Jakšto, eilinis darbuotojas ne darbo metu į pastatą gali
patekti tik su vadovybės leidimu. Tuo metu pagal ranga į patalpas ne darbo
metu galėjo patekti tik M.Vilčinskas.
Anksčiau posėdyje sausio 9 dieną teismas apklausė panevėžiečius sūnų
ir tėvą Nerijų ir Antaną Žagunius bei jų giminaitį Panevėžio rajono merą
Povilą Žagunį.
A.Žagunis yra bendrovės „Panevėžio melioracija“ valdybos pirmininkas
ir akcininkas. Jo sūnus N.Žagunis buvo įkūręs konsultacinę firmą ir rengė
„Panevėžio melioracijai“ verslo planą.
P.Žagunis anksčiau vadovavo šiai įmonei, buvo jos direktoriumi, vėliau
iš darbo išėjo, bet liko akcininku.
Būtent dėl šios bendrovės paraiškos vertinimo balų Europos Sąjungos
paramai gauti ir atsirado ši byla.
Prokuratūros kaltinime rašoma, kad dokumentai buvo keičiami
nenustatytų asmenų prašymu.
„Panevėžio melioracijoje“ dirbo su T.Ulinausko draugu N.Žagūniu susiję
artimieji.
Byloje yra M.Vilčinsko per apklausą ikiteisminio tyrimo metu duoti
parodymai, kad T.Ulinauskas siūlęs 0,5 proc. nuo finansinės paramos, jei tik
ji būtų gauta.