Tai A.Pagonis trečiadienį pareiškė Seimo laikinajai komisijai, kuri
tiria buvusio krašto apsaugos savanorio ir Valstybės saugumo departamento
(VSD) darbuotojo Juro Abromavičiaus žūties aplinkybes 1997-aisiais.
„Paskutinis lašas, privertęs eiti į mišką - slapto įsakymo
atsiradimas, kuriuo buvo įsakyta sukoncentruoti ginklus (saugoti vienoje
vietoje - red.). Kaip vėliau sužinojau, jį paruošė Kauno rinktinės štabo
viršininkas J.Abromavičius, o pasirašė majoras Virginijus Vilkelis“, -
Seimo komisijai dėstė A.Pangonis.
Pasak jo, įsakymas buvo paskelbtas 1993-ųjų rugsėjo 14-sios vėlyvą vakarą.
„Vėlai vakare gavome tą telegramą, o ryte jau turėjome nusiginkluoti,
todėl nebuvo laiko galvoti, susikviečiau kuopų vadus ir nutarėme trauktis į
mišką. Dabar, kai galvoji, tai buvo pasikarščiavimas“, - tikino A.Pangonis.
Pasak A.Pangonio, nutraukti protesto akciją be kraujo liejimo
paskatino V.Landsbergis, kuris tuo metu buvo Seimo opozicijoje.
„Kai pamačiau, kad mes įvilioti į pinkles su tuo įsakymu, nutarėme
kreiptis pas V.Landsbergį, prašyti patarimo, kodėl būtent pas jį, net
nežinau. Vėlų vakarą nuvažiavau į Vilnių ir susitikome su profesoriumi.
Išgirdęs jo pasiūlymą derėtis su specialiai sudaryta Seimo komisija,
susitikime ir gimė raštas, kuriuo savanoriai pažadėjo tęsti derybas. Dėl to
reikia dėkoti V.Landsbergiui“, - sakė A.Pangonis.
Sausio viduryje komisijai liudijęs europarlamentaras V.Landsbergis
sakė, kad savanorių maištą pakurstė Rusijos karinė žvalgyba - GRU.
A.Pangonis prisiminė ir tai, kad pasibaigus maištui ir savanoriams
grįžus į Kauną, J.Abromavičius paragino savanorius „grįžti atgal“. Tai
komisijai jau yra sakęs ir Lietuvos kariuomenės Lauko pajėgų vadas brigados
generolas Arvydas Pocius. Šiuos generolo teiginius šmeižtu pavadino ir už
juos į teismą padavė J.Abromavičiaus našlė Jūratė Abromavičienė.
„Visi susirinkome Karininkų ramovėje. Daug kas sakė kalbas. Man
pasirodė, kad viskas surežisuota, todėl išėjau parūkyti ant laiptų. Kai
sugrįžau, J.Abromavičius pasakė, kad mes neturime laiko, ir einame, o
A.Pocius pareiškė, kad jūsų niekas nelaiko - ir eikite. Išeidamas iš salės
J.Abromavičius dviprasmiškai paklausė: „Tai ką, grįžtame atgal“, tai
dviprasmybė“, - dėstė A.Pangonis.
Buvęs VSD pareigūnas ir krašto apsaugos savanoris J.Abromavičius žuvo
1997 metų sausio 31-ąją Kaune, sprogus jo automobiliui. Nusikaltėliai po
automobiliu „Volkswagen Passat“ buvo pritvirtinę maždaug 500 gramų
sprogstamosios medžiagos heksogeno, dar vadinamo jūros mišiniu.
Generalinė prokuratūra ikiteisminio tyrimo metu nustatė, kad
sprogstamąjį įtaisą pagamino ir po J.Abromavičiaus automobiliu pritvirtino
asmuo, kuris vėliau atsitiktinai pats susisprogdino.
Generalinei prokuratūrai nutraukus ikiteisminį tyrimą įtariamųjų
atžvilgiu, Seime kilo iniciatyvos atlikti parlamentinį.
Seime kartą jau buvo sudaryta laikinoji komisija, tyrusi saugumo
pareigūno žūtį. Tokia komisija dirbo 1997 metais, jai tuo metu vadovavo
konservatorius Sigitas Kaktys.