- Kodėl Vokietija yra tikra, kad jos sumanymai pasieks tikslą?
- Mūsų užsienio reikalų ministras Frankas Walteris Steinmeieris visada pabrėžia: Sėkmingam pirmininkavimui mums reikalinga visų valstybių narių parama – ir ne tik vyriausybių, bet ir piliečių. Europa pergyvena sudėtingą fazę. Žmonių pasitikėjimas ES sumažėjo. Praeities argumentų šiandien nebeužtenka.
Pilietės ir piliečiai laukia, kad kiekvienu atskiru atveju mes tiksliai paaiškintume Europos politikos konkrečią pridedamąją vertę. Mes turime vis iš naujo pagrįsti bendros Europos politikos būtinumą. Mums pirmininkaujant norime vėl susigrąžinti šio pasitikėjimo dalį.
Vokietijos pirmininkavimo ES metu bus pažymėtas Romos sutarčių pasirašymo 1957 m. kovo 25 d. penkiasdešimtmetis. Tai - proga pažvelgti atgal. Ir gera proga vaizdžiai parodyti sėkmingą Europos istoriją. Taika, laisvė, demokratija, gerovė ir įveiktas žemyno padalinimas – mūsų laimėjimai Europoje, kurie nėra savaime suprantami ir kurių mums pavydi pasaulis!
Tačiau pirmiausia turėtume nukreipti žvilgsnį į priekį. Nes dabar pergyvename lemiamą perversmą Europos ir tarptautinėje politikoje. Pagrindinės politinės užduotys, kurias šiandien regime prieš save, tai ekonominė, socialinė ir ekologinė modernizacija globalizavimo epochoje, aprūpinimo energija užtikrinimas, kai resursai vis labiau senka, kova su terorizmu ir tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu, taikos ir demokratijos pasaulyje užtarimas bei iniciatyvos mūsų planetos ateities labui.
Didžiąją šių užduočių dalį mes, europiečiai, galime sėkmingai įveikti tik drauge. ES valstybėms narėms būtų beviltiškai keliami pernelyg dideli reikalavimai, jeigu kiekviena iš jų turėtų įveikti šias užduotis savo jėgomis.
Vokietija, pirmininkausianti ES 2007-aisiais, sieks labiau nukreipti Europos Sąjungą į ateitį ir į išvardytų užduočių vykdymą. Darbotvarkė yra nepaprastai turtinga: mūsų prioritetai - skatinti smarkesnį augimą ir didesnį užimtumą, siekti pažangos bendrosios energetikos politikos ir klimato apsaugos srityje, geresnio bendradarbiavimo kovojant su terorizmu ir nusikalstamumu bei spręsti užsienio politikos klausimus.
Konstitucijos klausimu siekiame po dviejų metų apmąstymų pauzės vėl pradėti ES reformų procesą ir nustatyti sąlygas, laiko planą ir kryptis turinio atžvilgiu šiam tikslui siekti. Norime išsaugoti Konstitucijos politinę esmę, kad ES taptų skaidresnė, demokratiškesnė ir veiksmingesnė. Europos Sąjungos laukia svarbių ateities gairių nustatymas.
Vokietijos pirmininkavimo metu nepavyks išspręsti visų užduočių. Kaip tik todėl labai artimai bendradarbiaujame su po mūsų pirmininkausiančiomis Portugalija ir Slovėnija taip vadinamo „Trejeto pirmininkavimo“ ribose. Man ypač svarbu, kad mūsų pirmininkavimas skleistų pasitikėjimo signalą. Ateitis teikia didelius šansus. Bendrai sėkmei mums reikia žmonių visoje Europoje. Europa klestės tik bendromis pastangomis – esu tuo įsitikinęs.
- Kaip Vokietija planuoja rasti bendrą ES kalbą su Rusija dėl energetikos? Kokias kliūtis ji mato?
- Mūsų energetikos, užsienio ir saugumo politika turi būti nukreipta į konfliktų potencialo prevencinį sušvelninimą. Pirmininkavimas ES ir Didžiajam Aštuonetui siūlo mums šansą iš esmės suformuluoti Europos energetikos politiką, o tuo pačiu tiesiogiai padidinti mūsų aprūpinimo saugumą.
Reikėtų išskirti tris esminius aspektus. Pirmiausia Rusija yra ir lieka mūsų energetinio aprūpinimo svarbiausias faktorius, ypač dujų ūkyje. Netolimas iššūkis yra išsaugoti Rusijos ir ES tarpusavio ir lygiateisį savitarpišką priklausomumą. Jam priklausė sustiprintas persipynimas energetikos srityje. Kai kurie laiko tai naiviu dalyku.
Aš nepatariu ieškoti tokių galimybių, kol mes – taip pat mūsų energetikos įmonės – esame stiprūs. Merkantilizmo atradimas iš naujo, neabejotinai, nėra teisingas patarimas. Turėtume ieškoti tokių galimybių tvirtų principų pagrindu. Prie jų priskiriama: rinkos prieinamumo abipusiškumas; griežtos ES konkurencijos taisyklės turi būti taikomos visoms ES veikiančioms įmonėms; stabilumas ir teisinio pagrindo patikimumas abiejose pusėse.
Paskesni susitarimai kenkia bendradarbiavimo klimatui, tai rodo Sachalino pavyzdys. Energetikos chartijos principus, kaip patikimumas, skaidrumas ir investicijų saugumas, kuriems Didžiojo Aštuoneto viršūnių susitikime Sankt-Peterburge pritarė ir Rusija, turime perkelti į ES ir Rusijos santykius. Naujos derybos dėl partnerystės ir kooperacijos sutarties su Rusija duoda mums atsparos taškus, kol energetikos chartiją ratifikavo ne visos valstybės.
Antras svarbus faktorius aprūpinimo saugumui ateityje yra tolesnis vietų, iš kur gaunami energetikos resursai, išplėtimas. Todėl ES intensyviai plės bendradarbiavimą energetikos politikos srityje su Norvegija, Šiaurės Afrika ir taip pat Centrinės Azijos valstybėmis. Vokietijai pirmininkaujant paruošime ES strategiją dėl bendradarbiavimo su Centrine Azija.
Trečiasis faktorius – tai bendradarbiavimas energetikos srityje pasauliniu mastu. Mums reikia veiksmingų, tarptautinių energetikos institucijų, kurios dar labiau įtrauktų taip pat naujas pramonines valstybes. Šią kryptį užsibrėžė taip pat Didžiojo Aštuoneto konferencija, kurią Vokietijos užsienio reikalų ministerija planuoja šį rudenį. Čia, drauge su partneriais iš Kinijos, Indijos, Brazilijos, Meksikos ir Pietų Afrikos turi būti pradėtas dialogo procesas energetikos saugumo tema. Papildomi transatlantiniai potencialai slypi technologijų, kurios toli gražu dar neišsekusios, kūrime tai epochai, kai nafta nebebus naudojama, kaip tik ilgame kelyje prie vandenilio.
- Ar Vokietija mano, kad Rusija, valdant Vladimirui Putinui, gali tapti patikima energijos tiekėja ir partnerė?
- Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas Walteris Steinmeieris yra sakęs: „Rusai yra partneriai, su kuriais galima kalbėti atvirai ir kurie laikosi duoto žodžio. Ir žvelgiant atgal į ilgas bendradarbiavimo tradicijas energetikos ūkio srityje, galima greičiausiai sakyti, kad ir čia buvo visada laikomasi susitarimų. Be to, Rusijos visuomenė vystosi su didele dinamika.
Anot ministro, mes esame suinteresuoti, kad drauge su didėjančiomis valstybės pajamomis už parduodamas žaliavas atsirastų platus vidurinysis sluoksnis, kuris taps Rusijos visuomenės pagrindu. Aš visada buvau už tai, kad į mūsų santykį su Rusija būtų žiūrima realiai. Naivumas šiuo klausimu tepadės tik tiek, kiek ir paplitęs polinkis visus dalykus visada matyti iškart per daug susijaudinus. Mūsų santykiai su Rusija kildinami iš paprasto ir nenuginčijamo fakto, kad Rusija yra mūsų kaimynė ir ja liks. Ir šiuos santykius pagrindžia bendri interesai.
Vokietijos užsienio reikalų minisytras yra pareiškęs, kad mes turime gerų pagrindų ieškoti protingo ir artimo bendradarbiavimo su Rusija. Mes susiduriame su daugybe konfliktų, pavyzdžiui, Artimieji Rytai, Irano atominės programos klausimas arba Vakarų Balkanai, kurių negalima išspręsti vienašališkai. Mums, europiečiams ir rusams, reikia vieniems kitų. Antra, ES ir Rusijos partnerystės sutartimi duosime impulsą plėtrai, kurios potencialas dar neišsemtas – mainai kultūros ir mokslo srityje negalėjo eiti į koją su ekonomikos potencialų vystymu. Šioje srityje turime atidirbti – o tai liečia, trečia, taip pat ypatingai partnerystės plėtrą energetikos srityje.
Čia turėtume ramiai pasirinkti pasitikėjimo savo jėgomis toną. Nes yra neteisinga kalbėti apie vienpusę Vokietijos ir Europos priklausomybę nuo Rusijos. Rusija lygiai taip pat priklauso nuo Europos.
ES, būdama viena didžiausių vidaus rinkų pasaulyje, turinti nepaprastai didelę paklausos galią, turi kalbėti su Rusija suvokdama šią galią ir turėdama aiškius tikslus. Tuo pačiu mes, europiečiai, turime žvelgti faktui į akis, kad savo iškastinio kuro poreikį turėsime padengti per artimiausius 25-30 metų iš vis labiau mažėjančių šaltinių, be kita ko, matyt, kaip tik taip pat iš Rusijos. Kadangi taip yra, ryžtingai įspėju apie isteriją, kuri buvo skleidžiama paskutinį kartą – esą neužtikrinamas Europos energetikos saugumas.
Siekiant užtikrinti jį dar geriau, siūlau mūsų ilgalaikį bendradarbiavimą su Rusija patvirtinti sutartimi. O šios sutartys turi numatyti taip pat tarpusavio informavimo mechanizmus skaidrumui užtikrinti ir taikinamuosius procesus, veiksmingai užkertančius kelią galimų konfliktų eskalavimui. Pastarasis dalykas man atrodo esantis ypatingai svarbus žvelgiant į Rusijos santykius su jos tiesioginiais kaimynais.
Užsienio reikalų ministras F.W.Steinmeieris todėl ir pasiūlė integruoti energetikos chartijos principus į būsimąją partnerystės ir bendradarbiavimo sutartį su Rusija.
- Kaip bendra ES energetikos politika gali padėti įveikti galimą energetikos krizę ateityje?
- Sausio 10-ąją Europos Komisija pateikė integruotą Energetikos ir klimato paketą, sudarytą iš 12 pranešimų ir strateginės energetikos apžvalgos. Siūloma energetiką paversti ES užsienio ryšių dalimi. Reikia išplėsti geografines energetinių partnerysčių ribas ir jas sustiprinti.
Dėmesio centre - ilgalaikė energetinė partnerystė su Rusija, Norvegija, Alžyru, Kaspijos jūros regiono ir Juodosios jūros regiono šalimis bei OPEC šalimis. Juodosios jūros regione mes siekiame pagal galimybes į jau esančius memorandumus su Azerbaidžanu ir Kazachstanu įtraukti ir Turkmėnistaną bei Uzbekistaną.
Mes siekiame išplėsti ES energijos rinką ir ES energetikos modelį, į Energetikos bendriją įtraukiant Norvegiją, Turkiją, Ukrainą, Moldovą, ir sudaryti sutartis su strateginėmis energiją gaminančiomis ir tranzitinėmis šalimis.
Mes norime tęsti strateginį bendradarbiavimą energetikos srityje su JAV ir kartu pasisakyti už atviras globalias energijos rinkas bei kelti energetinį našumą.
- Kaip Vokietija gali pagelbėti sprendžiant Rusijos ir Lenkijos problemą, kilusią dėl mėsos?
- Neseniai vykusiose derybose su Rusija Berlyne buvo pasiekta pažanga kai kuriose srityse; tokiu būdu buvo pasirašytas memorandumas su Rusija dėl eksporto iš ES į Rusiją tąsos užtikrinimo po Bulgarijos ir Rumunijos įstojimo. Vis dėlto derybos nepateikė dar jokio sprendimo dėl eksporto iš Lenkijos.
- Kodėl vis dar būtina turėti ES Konstituciją? Kai kurios šalys įsitikinusios, kad tai „miręs reikalas“ ir siūlo papildyti Nicos susitarimą?
- Kaip ES Tarybai pirmininkaujanti šalis, mes esame įsipareigoję kovoti už Europos Sąjungos Konstitucijos, kurią jau ratifikavo 18 valstybių, politinio turinio išlaikymą. Be abejo, mes pateiksime pasiūlymus, pagal kuriuos mes su partneriais Europoje įvertinsime, kiek dar yra veikimo erdvės.
Mūsų tikslas: birželio pabaigoje pateikti pagrįstą pasiūlymą, kuris ne tik numatys ratifikacijos proceso kelio gaires, tačiau jame turi būti įtrauktos ir esminės sprendimo galimybės kalbant apie turinį.
- Ar Vokietija turi naujų idėjų dėl plėtros? Ar ji palaiko nuomonę, kad plėtra turi būti atidėta?
- Stabilumo ir augimo skatinimas kaimyninėse šalyse – tai pagrindinė Tarybai pirmininkaujančios Vokietijos užduotis. „Mums tai – vienas iš esminių instrumentų Europos Sąjungos įrankių dėžėje“, - komentavo užsienio reikalų ministras F.W.Steinmeieris sausio 22/23 d. Europos viršūnių tarybos nutarimus.
Bendrija nuo pat pradžių buvo atvira visoms Europos valstybėms. Iš esmės kiekviena Europos valstybė gali pateikti prašymą tapti Europos Sąjungos nare. Stojimo sąlygos: laisvės ir demokratijos principų puoselėjimas, pagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms bei įstatymų viršenybė. Šie principai nurodyti vadinamuosiuose Kopenhagos kriterijuose, numatančiuose stojimo sąlygas.
Pati ES, prieš priimdama naujas nares, ateityje griežčiau tikrins savo plėtros pajėgumus. Dabartinės Europos Sąjungos institucinės struktūros priimant naujas nares nebebus veiksmingos.
Todėl kitos šalys ateityje į ES galės stoti tik tada, kai, pavyzdžiui, Europos Konstitucijos dėka Europos Sąjunga bus organizuota veiksmingiau, skaidriau ir demokratiškiau.
- Kokias institucines reformas siūlo Vokietija?
- Vokietija pasisako už politinio Konstitucijos sutarties turinio su joje numatytomis institucijų reformomis išlaikymą, kiek tai bus įmanoma. Kaip jau buvo minėta, šis klausimas yra prasidedančių intensyvių konsultacijų objektas.
Siekiama, kad Europos Sąjunga su 27 dabartinėmis valstybėmis narėmis išliktų veiksminga ir kad būtų sukurtas pagrindas galimiems būsimiems plėtros etapams. Norint pasistūmėti į priekį šioje srityje, visos ES valstybės narės turės parodyti savo lankstumą. Primenu Vokietijos pirmininkavimo Tarybai šūkį: Europa klestės bendromis pastangomis.