Tauragės meras prisimelavo

Socialdemokratų partijos Tauragės skyriaus vedlio į nenumaldomai artėjančius savivaldybių tarybų rinkimus Prano Petrošiaus rinkiminę kampaniją temdo melo šešėlis. Dar 2004-aisiais kandidatuodamas į Lietuvos Respublikos Seimą dabartinis Tauragės rajono savivaldybės meras deklaravo įgijęs du aukštuosius mokslus. Šiandien, praėjus pustrečių metų, ši deklaracija subliūško, rašo „Tauragės kurjeris“.

Į Tauragės rajono savivaldybės tarybą socialdemokratas Pranas Petrošius patekti ketina jau šeštą kartą. Kaip ir prieš ankstesniuosius rinkimus, šis politikas kartu su visais būsimaisiais kandidatais savivaldybės Tarybą privalėjo užpildyti kandidato anketą, kurioje pateikiami asmens duomenys.

Užpildytos anketos perduodamos Tauragės rinkimų apygardos komisijai, vėliau gabenamos į Vilnių Vyriausiajai rinkimų komisijai.

Būtent tą dieną, kai rajono rikimų komisijos nariai tikrino jiems pateiktų kandidatų anketų duomenis, redakciją pasiekė neoficiali informacija, kad dabartinio rajono mero anketoje pateikti duomenys nėra teisingi – esą teigdamas, kad 1986-aisiais baigęs Vilniaus aukštąją partinę mokyklą įgijo aukštąjį išsilavinimą, Pranas Petrošius ignoruoja šiuo metu galiojantį 1996 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Dėl aukštųjų partinių mokyklų diplomų nepripažinimo ir tokiu būdu esą klaidina rinkėjus.

Prezidento Algirdo Brazausko pasirašytas įstatymas sako,kad aukštųjų partinių mokyklų diplomai nepripažįstami dokumentais, liudijančiais apie aukštąjį išsilavinimą.

Lietuvos studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus pavaduotoja Aurelija Vileikienė „Tauragės kurjeriui“ sakė, kad duomenys apie save, kuriuos kandidatas į savivaldybės tarybą, Seimą ar kitą valstybės instituciją pateikia anketoje, yra jo sąžinės reikalas. Paklausta, ar 1996 metais Seimo priimtas įstatymas galioja sovietmečiu veikusiai nomenklatūrinei Vilniaus aukštajai partinei mokyklai, A.Valeikienė atsakė:

- Lyg ir taip būtų.

Klausimų apie dabartinio rajono mero aukštojo išsilavinimo galiojimą Tauragės rinkiminės apygardos rinkimų komisijai nebūtų kilę, jei Pranas Petrošius, pildydamas kandidato į savivaldybės Tarybos narius anketą, būtų nurodęs, kad prieš keliasdešimt metų baigė kitą aukštąją Lietuvos mokyklą. Beje, būtent taip šis politikas pasielgė prieš pustrečių metų, kai kartu su A.Brazausko ir A.Paulausko specialiai tuometiniams Seimo rinkimams sukurta koalicija mėgino laimėti Lietuvos Respublikos Seimo nario mandatą.

2004-ųjų rudenį Prano Petrošiaus pildytoje kandidato į Seimo narius anketoje apie jo išsimokslinimą pateikti tokie duomenys – išsilavinimas aukštasis, mokėsi dviejose aukštosiose mokyklose: 1982 metais baigė Lietuvos žemės ūkio akademiją, kur įgijo mokslinio agronomo, 1987 metais Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje – mokytojo specialybę. Šie ir kiti P.Petrošiaus, kaip tuometinio kandidato į Seimo narius, anketiniai duomenys viešai skelbiami Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto tinklalapyje.

Tame pat tinklalapyje pateikiama ir P.Petrošiaus biografija,kur,be to, kad mokėsi Pajūrio žemės ūkio technikume ir Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje, nurodoma, kad šis politikas 1982 metais baigė Lietuvos žemės ūkio akademiją. Kaip Lietuvos ir Tauragės rajono politinis veikėjas, agronomas, šią specialybę įgijęs Žemės ūkio akademijoje, P.Petrošius pristatomas ir vienoje plačiausių bei populiariausių laisvojoje interneto enciklopedijoje „Vikipedija“.

Deja, prieš šiuos rinkimus Prano Petrošiaus pildytoje anketoje eilutės apie mokymąsi Lietuvos žemės ūkio akademijoje nebeliko. Kodėl?

Kaip „Tauragės kurjerį“ oficialiuraštušią savaitę informavo Lietuvos žemės ūkio universiteto (1982-asiais ši mokymo įstaiga vadinosi akademija) kancleris Algimantas Patašius, Lietuvos žemės ūkio universiteto archyve dokumentų apie Prano Petrošiaus įstojimą, studijas ir baigimo metus nėra.

Pasak ilgametės universiteto archyvo darbuotojos Marijos Leščiukaitienės, archyvo specialistai apieškojo visus galimus dokumentus, registracijos knygas, kuriose, jei Pranas Petrošius iš tikrųjų buvo bent įstojęs į tuometinę akademiją, privalėtų būti likę tai liudijantys įrašai. Tačiau jokių duomenų apie studentą tokia pavarde archyve nerasta.

Tą patį patvirtino ir universiteto Agronomijos fakulteto, kuriame galėjo mokytis Pranas Petrošius, dekanė Egidija Venskutonienė. Dekanės nurodymu, patikrintos ne tik 1982-ųjų, bet ir ankstesnių bei vėlesnių metų fakulteto bylos. Jokių duomenų, kad studentas Pranas Petrošius galėjo baigti Agronomijos fakultetą, nerasta.

„Informuojame, kad 1982 m. gruodžio 15 d. l. e. p. Rektoriaus S.Šimatonio įsakyme (Nr.273-N), kuriuo remiantis neakivaizdinių studijų studentams, išlaikiusiems egzaminus ir apgynusiems diplominius darbus, suteikti mokslinio agronomo kvalifikacijąirišduoti LŽŪA baigimo diplomus sąrašuose Prano Petrošiaus pavardės nerasta“, - rašoma rašte redakcijai.

Meras Pranas Petrošius, kai praėjusį trečiadienį jo paprašėme parodyti įgyto išsilavinimo dokumentų kopijas, sakė to padaryti negalįs. Nors mero darbovietėje ir yra užvesta jo asmens byla, tačiau išsilavinimą liudijančių pažymų joje nėra. Pateikti jų niekas nereikalavęs, be to, merui to daryti esą nereikia.

- O koks išsilavinimas jus domina? – žurnalistų pasiteiravo meras ir ėmė vardyti, kad 1971-aisiais baigė Šilalės rajono Pajūrio žemės ūkio technikumą, 1987-aisiais - Vilniaus aukštąją partinę mokyklą, o prieš tai esą buvo įstojęs į Žemės ūkio akademiją.

Tačiau joje taip ir nesimokęs, esą buvo kartą, iki pirmosios egzaminų sesijos, tik nuvažiavęs „pasižiūrėti“. Mat kaip perspektyvų studentą komunistų partijos komitetas jį pasiuntęs mokytis į geresnę - aukštąją partinę mokyklą. Esą mokslai šioje mokymo įstaigoje buvo nė kiek ne lengvesni nei Žemės ūkio akademijoje. Mero teigimu, Vilniaus aukštoji partinė mokykla tuomet laikyta pačia geriausia ir aukščiausios kvalifikacijos specialistus ruošusia mokymo įstaiga.

O konservatorių 1996-aisiais priimtu įstatymu Dėl aukštųjų partinių mokyklų diplomų nepripažinimo jis nesivadovaująs.

Paklausėme mero, gal prisimena, kada įstojo į Žemės ūkio akademiją, tačiau atsakyti į šį klausimą jis negalėjo, tikino, kad neprisimena – esą gal kokiais septyniasdešimt kažkelintais metais...

Jei Lietuvos žemės ūkio akademijos Pranas Petrošius nebaigė ir net, kaip pats teigia, joje nesimokė, kodėl Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenų bazėje jis pristatomas kaip mokslinis agronomas, šią specialybę 1982 metais įgijęs būtent šioje aukštojoje mokykloje? P.Petrošius tik gūžčioja pečiais – tikriausiai įvyko klaida.

- Anketoje aš tik nurodžiau, kad įstojau į Žemės ūkio akademiją. Nežinau, kas suklydo. Niekur niekada gyvenime nebuvo pasakyta, kad baigiau akademiją. Ne mano bėda, jei įvyko klaida, - teisinosi meras svarstydamas,kad suklysti viešindami informaciją apie jo išsilavinimą galėjo ir Tauragės, ir Vyriausiosios rinkimų komisijos atstovai.

Pranas Petrošius teigė žinojęs, kad informacija apie jo išsimokslinimą Vyriausiosios rinkimų komisijos tinklalapyje pateikiama neteisinga. Esą dėl to skambinęs į Vilnių, tačiau atsiliepusi moteris nuraminusi: „Nei jus į Seimą išrinko, nei jūs kam įdomus. Ko jūs čia pergyvenat?“

Paklaustas, ar viešai pateikiama neteisinga informacija neklaidina rinkėjų, ypač įsiplieskus rinkiminei agitacijai, Pranas Petrošius atsakė taip nemanąs – rinkėjams tas pats, kokią mokyklą jis baigęs, o be to, visi esą žino, koks tikrasis jo išsilavinimas.

Po pokalbio su meru Tauragės rajono savivaldybės Juridinio ir personalo skyriaus vyr. specialistės Danutės Bernikienės, atsakingos už savivaldybės darbuotojų asmens bylas, pasiteiravome, ar ji tikrai neprašė Prano Petrošiaus pateikti duomenų apie įgytą išsilavinimą. Specialistė patikino, kad prieš ketverius metus, kai prasidėjo mero kadencija, pateikė merui anketą, tačiau jis jos neužpildė iki šiol.

D.Bernikienė patvirtino, kad nurodyti įgytą išsilavinimą merui nėra privaloma.

- Nors pateikti tokių duomenų nėra privaloma ir mero pavaduotojui, tačiau Arūnas Gendrolius anketą užpildė, - sakė Danutė Bernikienė. Šiandien P.Petrošius yra vienintelis savivaldybės darbuotojas, Juridiniam ir personalo skyriui nepateikęs duomenų, kur ir kada mokėsi, kokį išsimokslinimą įgijo.

Pasak Vyriausiosios rinkimų komisijos vyriausiosios specialistės Romos Rimavičiūtės, patikrinti, ar Pranas Petrošius sako tiesą – visiškai paprasta. Tereikia pažiūrėti, ką jis 2004-aisiais kandidatuodamas į Seimo narius savo ranka įrašė kandidato anketoje. Šios anketos saugomos Vilniuje, Mindaugo gatvėje, įsikūrusiame Lietuvos valstybės naujajame archyve. R.Rimavičiūtė net nurodė, kuriame šio archyvo Vyriausiosios rinkimų komisijos fonde ir apyraše saugoma P.Petrošiaus 2004 metais Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikta anketa.

Lietuvos valstybės naujojo archyvo specialistai Prano Petrošiaus anketą surado vos per keletą minučių. Paaiškėjo, kad mero melo kojos buvo trumpos – 2004-aisiais Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikdamas duomenis apie save, P.Petrošius pats įrašė, kad 1982 metais yra baigęs Lietuvos žemės ūkio akademiją, kur įgijo mokslinio agronomo specialybę. Šiuos įrašus P.Petrošius patvirtino savo parašu. Po anketa kandidatų dėmesiui pateikta informacija, kad duomenis į anketą kandidatas privalo įrašyti pats.

Patvirtintą anketos kopiją ir faksogramą Lietuvos valstybės naujojo archyvo direktorė Irena Kasčiukevičiūtė pateikė redakcijai. „Tauragės kurjeris“ už šių dokumentų paiešką ir kopijavimą archyvui sumokėjo privalomą mokestį – 11,20 Lt.