Tėvų kare dėl dvynių - pavojaus varpai

Su vyru besiskirianti panevėžietė 36 metų Lina Makštelienė blaškosi į visas puses, skelbdama apie pavojun patekusį savo keturmetį sūnų.

Vieną iš dvynių, anot motinos, anytos padedamas prieš kelias dienas prisiviliojo jos vyras 32 metų Žygimantas Makštelė ir dabar sūnumi bando rūpintis pats.

Viskas esą būtų normalu, jei tas tėvas, kaip teigė L.Makštelienė, nebūtų neprognozuojamo elgesio. Vyras esą sergąs, jam gali užeiti priepuoliai ir tuomet jau niekas nebegalėtų išgelbėti mažo jo rankose atsidūrusio žmogučio.

Tačiau į motinos nerimą Panevėžio vaiko teisių apsaugos tarnyba reaguoja pakankamai santūriai.

Šios tarnybos atstovė Gražina Žukauskaitė „Panevėžio rytui“ tvirtino, kad galima grėsmė iš tėvo vaikui gal ir yra, tačiau ir tokiu atveju norint kreiptis į teismą dėl tėvo valdžios vaikui apribojimo reikia sutvarkyti visus dokumentus, o tai susirašinėjant su įvairiomis įstaigomis gali užtrukti kokį mėnesį.

Darbuotoja sakė užvakar susitikusi su L.Makštelienės anyta Rima Makšteliene ir išsiaiškinusi, kad situacija nėra jau tokia bloga. R.Makštelienės teigimu, jos sūnus yra geras.

Vakar į tarnybą buvo iškviestas ir pats Ž.Makštelė.

Nors su sutuoktiniu L.Makštelienė turi savo namus - vieno kambario butą, tačiau į jį moteris teigia negalinti sugrįžti, nes yra vyro išvaryta.

Vyras neva grasinąs ją nužudyti, todėl ji jo bijanti ir vengianti susitikti.

Po konflikto iš ligoninės grįžęs vyras ją išvaręs iš namų, iš vaikų darželio vakare kartu su savo motina pasiėmęs vaikus ir taip ją atskyręs nuo mažylių.

Tada L.Makštelienė pasirūpinusi gyvenamuoju plotu agentūros „SOS vaikai“ namuose ir jau pati vieną dieną nuėjusi į darželį anksčiau nei vyras.

Tačiau broliai dvyniai pas motiną pabuvo neilgai. Vienam berniukui susirgus, L.Makštelienė į darželį toliau vedė tik kitą dvynį. Tą berniuką bemat iš darželio pirmas išsivedė tėvas. Taip broliukai buvo išskirti.

Praėjusią savaitę Ž.Makštelė tapo bedarbiu. Dabar jam laiko prižiūrėti savo vaiką - į valias. Tačiau buvę šio jauno vyro darbdaviai išsitarė, jog atsisveikino su juo ne iš blogos valios - tiesiog žmogui esą būtina medikų pagalba.

Prieš dvi dienas nuėjusi pasitarti su „SOS vaikai“ agentūros vadove gydytoja Maryte Zabulioniene poliklinikoje L.Makštelienė pamatė vaikštantį savo vyrą su sūnumi. Vaikas buvo apautas vasariniais batais, nors lauke spigino apie 10 laipsnių šaltis.

Moteris pirma užkalbino abudu, o po to nulėkė pas gydytoją. M.Zabulionienė ryžtingai iškvietė policiją. Ž.Makštelė be žodžių atidavė vaiką motinai.

Tačiau šis vakaras geruoju nesibaigė. Po kelių valandų į L.Makštelienės sesers butą, kuriame ji laikinai buvo prisiglaudusi su sergančiu vaiku, įsiveržė anyta su sūnumi.

Neprašyta viešnia iškart sukonfliktavo su marčia ir pirmoji iškvietė policiją. Atvyko vėl tas pats policijos ekipažas. Įvykio atomazga buvo tokia, kad močiutė su tėvu pasikvietė sveikąjį berniuką eiti su jais ir šis sutiko. Taip policijos ekipažas išvežęs į buvusius šeimos namus tėvą su sūnumi.

Vaikas, šaltinių teigimu, policijai sakė, kad tėvas jo nemuša, o mušasi tik tėvai vienas su kitu.

Kada baigsis tas nervų karas, nežinia. Dokumentai dėl vaikų dalybų teismui dar tik rengiami, tad geriausiu atveju, kaip prognozavo advokatas, skyrybų byla gali būti išnagrinėta per maždaug du mėnesius.

Ar ko nors imsis Vaiko teisių apsaugos tarnyba dėl vaiko apsaugojimo nuo galimai ligonio tėvo, taip pat nežinia.

Šiaip jau rami ir emocijų prie žurnalistės nereiškusi L.Makštelienė ne kartą išsitarė, kad nuo tokio gyvenimo ir ji pati greit išprotės.

Moteris niekaip nesupranta, kaip mūsų šalyje, besipuikuojančia Europos Sąjungos naryste, galima taip abejingai žiūrėti į savęs apsiginti negalinčią silpnesniąją pusę - tiek vaikus, tiek ir motiną.

Valdininkų armija savo neveiklumu tarsi remia stipresnę, agresyviąją tėvo pusę. Jeigu to nebūtų ir visos tarnybos veiktų ryžtingai, L.Makštelienė dabar iki skyrybų būtų sugrąžinta su vaikais gyventi į savo šeimos butą, o vaikų tėvui, kol būtų išspręsta byla, dėl šventos ramybės tektų pagyventi atskirai.

Su savo vyru panevėžietė pasakojo susipažinusi šokiuose, paskui pastojusi, ištekėjusi. Jis buvęs tylūnas, užsisklendėlis, ir moteris manė, kad su tokiu vyru nebūsią sunku gyventi.

Vieno kambario butas - abiejų sutuoktinių gyvenimo pradžioje pirkta pastogė. Abu, kaip pasakojo L.Makštelienė, susidėję po lygiai pinigų ir pirkę. Ji pardavusi savo viengungišką kambarį bendrabutyje, jis turėjęs pasitaupęs.

Iš pradžių iš tiesų atrodė viskas gana gražiai - vyras labai mylėjęs kūdikius, juos pats prausęs, vystęs, pirkęs maisto. Jis dirbo sargu prokuratūroje, vėliau vienoje bendrovėje darbininku, yra baigęs tuometį politechnikumą.

Tačiau vieną kartą Ž.Makš-telei kažkas pasidarę. Pradėjęs elgtis labai keistai, šūkauti apie kažkokius priešus, nuo kurių reikia ginti vaikus.

Tada jis ėmęs blaškytis, viską bute sumaitojęs, puolęs žmoną. Ši besigelbėdama spėjusi išslysti pro duris lauk.

Užsitrenkęs su mažyliais vyras pradėjęs neva kankinti vaikus. Jis ėmęs įsakmiai klausti tuomet dvejų metų sūnų, ar jie tiki į Dievą.

Kai vienas vaikas neatsakęs į klausimą, nes nieko nesupratęs, tėvas griebęs jį už plaukų ir tempęs prie lango. Apie tai vėliau vaikai esą sakę savo motinai.

„Jam aptemo protas, tokios būsenos jis galėjo vaiką išmesti pro langą iš penkto aukšto vien todėl, kad šis neatsakė, kad tiki į Dievą. Dvejų metų vaikas!“ - baisėjosi L.Makštelienė.

Tada moteris gerokai pasiblaškė ieškodama pagalbos, nes buvusi vasara, kaimynai išvažinėję. Tačiau atsirado, kas pagelbsti ir iškviečia policiją bei greitąją.

Po to vyras mėnesį buvo gydomas vienoje ligoninėje.

Ž.Makštelei grįžus namo gyvenimas bandė stoti į vėžes. Tačiau, kaip tvirtino L.Makštelienė, ramybės jau neliko. Vaikai nebesileidę tėvo artyn, ėmę klausinėti, kodėl tėtis blogas, sakyti, kad reikia kitokio tėčio.

Moterį nuvargino ir nuolatinis vyro tylėjimas, užsisklendimas savyje. Ji jam niekuo neįtikdavusi - netgi valgiu. Vyras apniukdavo, kam namuose keliamas triukšmas, neleisdavo vaikams garsiau pašūkauti, klausytis radijo ar įjungti televizorių.

Kai po trejų metų vaikų auginimo moteris susirado darbą parduotuvėje, vyras tapęs dar rūstesnis, ėmė įtarinėti ją neištikimybe. Tą mintį esą kursčiusi ir anyta.

Iškentėjusi dar metus prieš dvi savaites L.Makštelienė ryžosi skyryboms. Pradėjusi tvarkyti dokumentus, ji nusprendė apie tai pasakyti sutuoktiniui.

Reakcija buvusi baisi. Iš pradžių jis vaikščiojęs ir šnairavęs, o vakare paleidęs į darbą rankas. Vyras bandęs žmoną stumti į vonią, bet ši jam pasipriešinusi. Tada jis įsiutęs ir puolęs ją tampyti už plaukų, daužti galvą į žemę ir smaugti.

L.Makštelienė sakė nujautusi ir buvusi pasirengusi iš anksto tokiam siaubui, todėl papurškė vyrui į veidą prieš kelias dienas įsigytu dujų balionėliu.

Tada ėmusi šaukti vaikus, kad šie kaip nors atidarytų užsklęstas laukujes duris. Vienas mikliai tą padaręs ir išgelbėjęs motiną - už durų jau buvo subėgę kaimynai, šie vėl iškvietė policiją ir greitąją.

Ligoninėje vyrą palaikė tris dienas. Grįžęs jis, kaip teigė L.Makštelienė, palaikomas anytos, išprašė ją iš namų.

Iš Pasvalio kilusi Lina savo tėvų jau neturi, o anyta R.Makštelienė jai tapusi ne ramsčiu, o tikra prieše. Nuo pat bendro gyvenimo dienos ji kišusis į jaunos poros gyvenimą ir komandavusi.

Maža to, kad motina nenuraminanti savo sūnaus, bet dar ir jį kurstanti prieš žmoną. Dvyniams močiutė esą sakiusi, kad jų motina - valkata. Taip pat ji esą pagrasinusi iš motinos atimti vaikus ir pati auginti.

Tik uošvis išliekantis visada santūrus ir nesiveliantis į konfliktus.

Užvakar „Panevėžio rytas“ bandė susitikti su Ž.Makštele, tačiau du kartus nerado namuose.

Jo motina R.Makštelienė su laiptinėje stovėjusiais žurnalistais bendravo pro atidarytas savo buto duris.

Anyta negailėjo karčių žodžių savo marčiai - vadino ją nerūpestinga motina, kuriai rūpi tik seksas ir alkoholis. Alaus butelių R.Makštelienė sakė mačiusi jaunosios šeimos bute, ten pat radusi ir keistą raštelį su mintimis apie meilę, laimę, seksą, darbą.

Parodytas raštelis žurnalistams priminė jaunimo mėgstamus žaidimus juokais besikeičiant savo svajonėmis.

Marti, pamačiusi jį, išsigynė jo net nerašiusi - tai esąs ne jos raštas.

R.Makštelienė išsitarė, kad nuo pat pradžių ji prieštaravusi sūnaus vedyboms su vyresne už jį ir visai kitokio charakterio moterimi, tačiau niekas negelbėję.

Nors dar iš vakaro anyta buvo padėjusi sūnui atsiimti iš žmonos vieną vaiką, tačiau žurnalistams tvirtino, jog į jaunos šeimos gyvenimą nesikišanti.

Pašnekovė tvirtino, kad jai dabar svarbu viena - dvynių likimas. Paklausta, ar ji gali garantuoti, kad jos sūnaus rankose dabar paliktas berniukas tikrai nenukentės, moteris atsakė, kad tai garantuoja, nes jos sūnus neserga jokia sunkia liga.

Anyta tvirtino, kad ir savo žmonos jos sūnus nepuolęs, jokių priepuolių nebuvę, tai marti tiesiog išsigalvojanti. Dėl sūnaus būsenos motina kaltino taip pat tik marčią.

Per visą pokalbį buvo jaučiama neslepiama anytos ir marčios priešprieša.

„SOS vaikai“ agentūros vadovė M.Zabulionienė manė, kad rūpintis vaikų likimu, kai susidarė tokia neapibrėžta situacija, tiesiog būtina.

Aktyvioji nuskriaustųjų gynėja sakė jau pristačiusi raštą policijai apie L.Makštelienės padėtį ir grėsmę mažamečiams.

M.Zabulionienė sakė apgyvendinusi L.Makštelienę su dvyniais „SOS vaikai“ šeimos namuose ir tikėjusi, kad ji sėkmingai sulauks teismo - čia jos su vaikais persekioti vyras negali. Tačiau moteris kažkodėl perėjusi gyventi pas seserį, toliau vedusi vaikus į darželį ir vyras nesunkiai pasiekęs savo.

Gydytoja buvo įsitikinusi, kad L.Makštelienei reikia ir psichologinės pagalbos - ji esanti nualinta tokio gyvenimo.

„Diemedžio“ vaikų darželio darbuotojai teigė, kad pas juos vedamais dvyniais labai rūpinasi tiek motina, tiek ir tėvas, dėl savo uždaro būdo atrodantis tik kiek keistai.

Panevėžio policijoje, kaip teigė jos atstovė Regina Bučinskienė, pradėtas ikiteisminis tyrimas. Policijos duomenimis, Ž.Makštelė priklausomybės ligomis neserga.