Skaitydamas pranešimą Vudru Vilsono tarptautiniame mokslininkų centre
penktadienį surengtoje konferencijoje V.Adamkus pabrėžė, kad šiandieniniame
pasaulyje energetika tampa svarbia valstybių saugumo grandimi, o ekonominiai
sandoriai ne visuomet būna skaidrūs ir racionalūs.
„Turime sukurti bendrą politiką, kuri padėtų diversifikuoti tiekimą ir
sumažinti priklausomybę nuo naftos (...) bei sumažinti gamtinių dujų
paklausą. Pavyzdžiui, JAV ir Europa privalo kartu siekti, kad atsirastų
energijos tiekimo keliai iš Kaspijos jūros regiono, o tokios šalys kaip
Azerbaidžanas bei Kazachstanas būtų įtrauktos į pasaulio ir Europos rinkas.
Šių išteklių prieinamumas svarbus ne tik geostrateginiu požiūriu, bet ir
demokratijai skatinti regione tarp Juodosios ir Kaspijos jūrų“, - sakė
V.Adamkus.
Jis atkreipė susirinkusiųjų dėmesį, kad Lietuva daug dirba siekdama,
kad energetinio saugumo klausimui būtų suteikta didesnė reikšmė Europos
strateginėje darbotvarkėje.
„Aš visada pabrėžiau, kad visų pirmiausia energetiniais klausimais
turime kalbėti vieningu balsu ir peržiūrėti bendrą ES energetikos politiką.
Neturėdami jos, mes ir toliau tęsime nemalonių Naujųjų metų „siurprizų“
tradiciją, kai dėl ,,rusiško būdo“ derėtis dėl naftos ar dujų kainų su savo
kaimynais, vartotojams ES yra nutraukiamas tiekimas“, - pabrėžė V.Adamkus.
Savo pranešime prezidentas taip pat akcentavo transatlantinio
bendradarbiavimo svarbą užtikrinant saugumą greitai kintančiame pasaulyje,
kuriame kyla naujos karinės ir ekonominės jėgos, ryškėja tarptautinių
teroristinių tinklų keliamos sunkiai apčiuopiamos grėsmės ir regimos naujos
skiriamosios linijos tarp demokratinių ir autoritarinių režimų.
„Jei nesiimsime bendrų veiksmų, taika ir stabilumas bus trūkstami
dėmenys pasaulyje, padalytame į tuos, kurie turi, ir tuos, kurie neturi
pamatinės teisės į saugumą bei gerovę“, - sakė prezidentas.
Jis pastebėjo, kad nuo Suomijos įlankos iki pat Juodosios ir Kaspijos
jūrų įvairūs geopolitiniai ir valstybių vidaus veiksniai vis dar riboja
pilietinių visuomenių plėtrą, o greta „klasikinių“ grėsmių kyla nauji
pavojai - terorizmas, masinio naikinimo ginklų platinimas, epidemijos ir
nelegali prekyba žmonėmis bei narkotikais.
„Akivaizdu, kad visų šių regioninio saugumo iššūkių sėkmingai negali
išspręsti viena valstybė, pavienis regionas ar net vienas galingas
tarptautinis veikėjas, kaip Jungtinės Valstijos ar Europos Sąjunga.
Lietuvos, šalies, kuriančios saugumą su NATO ir ES pagalba, nuomone,
svarbiausia yra nuolat kelti saugumo klausimus ir prisitaikyti prie naujų
iššūkių“, - sakė V.Adamkus.
Jis teigė, kad siekiant įveikti šias naujas grėsmes privalu kurti
naują transatlantinio dialogo turinį, ieškoti būdų Europos ir Amerikos
turimoms priemonėms suderinti bei modernizuoti ir stiprinti NATO.
V.Adamus pažymėjo, kad Aljansas dar prieš Lietuvos narystę NATO buvo
vienas iš kertinių Lietuvos užsienio politikos vertybinių ramsčių ir todėl
Lietuva aktyviai remia tolimesnės šios organizacijos plėtros perspektyvas.
Jis pabrėžė ypač palaikantis tas šalis kandidates, kurios sunkiai
dirba, kad galėtų prisiimti narystės NATO įsipareigojimus. Prezidentas
išreiškė viltį, kad ir Ukraina galiausiai gaus kvietimą prisijungti prie
šios organizacijos, kas leis užtiktinti didesnį euroatlantinį saugumą.
Vudru Vilsono tarptautinį mokslininkų centrą 1968 metais įkūrė JAV
Kongresas. Šis centras siekia, kad geriausios jo vienijamų mokslininkų ir
specialistų idėjos būtų realiai įgyvendinamos tarptautinėje politikoje.
Šis mokslininkų centras buvo įsteigtas JAV prezidentui Woodrow
Wilsonui atminti. Šis JAV prezidentas buvo žinomas
mokslininkas ir visuomenės lyderis, garsus valstybininkas ir politikas. Jis
buvo gerbiamas už aiškiai išsakomą tikėjimą idealais dėstant ir vadovaujant
Prinstono universitetui bei aktyviai ieškant geriausių sprendimų baigiantis
Pirmajam pasauliniui karui.