„Reikėjo ką nors spręsti, - savo gyvenimo pokyčių nedramatizuoja V.Margevičius. - Ką buvau padaręs, kad staiga tapau odiozine figūra? Nieko. Tam tikra žmonių grupė norėjo, pasinaudodama manimi, nuversti Aukščiausiojo teismo pirmininką Vytautą Greičių. Kuo čia dėta mano anketa ir Greičius? Man tas Greičius nei draugas, nei priešas. Bet nereikia taip daryti, aš irgi gyvas žmogus“.
2006 metų balandžio konfliktas tarp Prezidentūros ir tuomečio Teismų tarybos pirmininko V.Greičiaus atskleidė aukščiausiojo lygio pareigūnų klastą ir melą. Įtakingiausi Lietuvos teisėjai ir tuometis prezidento patarėjas Haroldas Šinkūnas bandė įteigti Valdui Adamkui, kad nuo jo V.Greičius slepia informaciją, o konkrečiai - Valstybės saugumo departamento išvadas dėl Biržų teismo pirmininkui V.Margevičiui nesuteiktos teisės dirbti su slapta informacija.
Intrigos tiek įsisiūbavo, kad prezidentas pareiškė nepasitikėjimą V.Greičiumi. Aukščiausiojo teismo pirmininkas poste išliko tik todėl, kad buvo išsaugotas garso įrašas, su kuriuo sugebėjo įrodyti, kad prezidento patarėjai buvo informuoti apie VSD pažymą ir turėjo su ja supažindinti prezidentą.
V.Margevičius, pašiepiamai pasakęs, kad iškart po skandalo iš prezidento patarėjų atsistatydinusio H.Šinkūno nepriimtų dirbti net notaru, nelabai klydo. H.Šinkūnas dėstytojauja Vilniaus universiteto Teisės fakultete, o jo mėginimai tapti teisėju kol kas bevaisiai.