Dotacijos partijoms skaičiuojamos proporcingai pagal pastaruosiuose
Seimo bei savivaldybių rinkimuose gautų balsų skaičių.
VRK yra pripažinusi, jog Darbo partija, pusmetį vėluodama su partijos
finansinės veiklos audito ataskaita, padarė šiurkštų įstatymo pažeidimą.
Audito ataskaitą už praėjusius metus partijos privalėjo pateikti iki
praėjusių metų balandžio 1 dienos, tuo tarpu Darbo partija su ataskaita
vėlavo pusmetį, o kai kuriuos dokumentus VRK pateikė tik svarstymo dieną.
VRK pernai lapkritį nusprendė neskirti dotacijos prokurorų akiratin
patekusiai Darbo partijai, kuri pretendavo į 1,114 mln. litų iš valstybės
biudžeto.
„Mano žiniomis, ir kitos partijos laiku nepateikė, bet jos nebuvo
baustos. Čia tik Darbo partijai išskirtinės sąlygos“, - sakė teismui
liudytoja. Jos manymu, VRK turėjo informuoti, kad nepateikti kai kurie
dokumentai, be to, partija nemanė, kad tai gali būti traktuojama kaip grubus
įstatymo pažeidimas.
Politikė pagal profesiją yra auditorė.
Liudytoja taip pat buvo apklausta ir partijos iždininkė ir vyriausioji
buhalterė Marina Liutkevičienė. Jos teisėjai klausė, kodėl Darbo partija
vėlavo pateikti dokumentus.
Liudytojos pasakojimu, su viena audito kompanija buvo sudaryta
sutartis dėl audito, pavedimu pervestas 5 tūkstančių litų avanso mokestis.
Kada padarė pavedimą, moteris neprisiminė.
Bylos duomenimis, pinigai buvo pervesti kovo pabaigoje, tuo tarpu
balandžio 1 dienai partija jau turėjo pateikti reikalingus dokumentus VRK.
Atsakovu šioje byloje dėl dotacijos neskyrimo yra patraukta VRK.
Trečiaisiais suinteresuotais asmeninis yra patrauktos 8 politinės partijos -
Lietuvos socialdemokratų partija, Tėvynės sąjunga, Liberalų ir centro
sąjunga, Partija Tvarka ir teisingumas, Lietuvos valstiečių liaudininkų
sąjunga, Naujoji sąjunga, Lietuvos lenkų rinkimų akcija ir Lietuvos
krikščionys demokratai.
Socialdemokratai ir Lietuvos krikščionių demokratai skundą prašo
atmesti, kitos politinės partijos teismui pataria elgtis savo nuožiūra.
Vyriausiajai rinkimų komisijai teisme atstovauja jos pirmininkas
Zenonas Vaigauskas ir advokatė Laura Juozumaitė.
Darbo partijai atstovaujantis advokatas Valdemaras Bužinskas teisėjams
priminė, kad VRK atstovauja teisininko Stasio Šedbaro kontoros advokatė.
S.Šedbaras dalyvauja ir politinėje veikloje - rinkimuose į savivaldą Tėvynės
sąjungos sąraše jis įrašytas antruoju numeriu.
Advokatas priminė, kad konservatoriams iš valstybės biudžeto buvo
paskirta 35 tūkstančiai litų.
„Advokatų kontoros seniūnas dalyvauja politinėje veikloje, kuri
finansuojama mūsų pinigais'', - kalbėjo V.Bužinskas.
Advokatė L.Juozumaitė paaiškino, kad kiekvienas advokatas yra
prisiekęs, ji pati rinkimuose nekandidatuoja.
Z.Vaigauskas advokato V.Bužinsko klausė, ar jis turi duomenų, kad
konservatorių partija būtų parėmusi S.Šedbaro kontorą. Advokatas į šį
klausimą atsakė neigiamai.
VRK komisijos pirmininkas taip pat nesutiko, kad teismas iš
prokuratūros išsireikalautų dokumentą apie įtarimus Darbo partijai, nes jo
manymu, tokiu būdu būtų vilkinama byla.
Ši byla turėjo būti pradėta nagrinėti sausio 30 dieną. Tačiau tądien
posėdį teko atidėti, paaiškėjus, kad tinkamai apie posėdį nėra pranešta
Lietuvos lenkų rinkimų akcijai.
Kadangi savo skundu Darbo partija skundžiasi
ne tik negavusi dotacijos, bet ir skundžia Vyriausios rinkimų komisijos
sprendimą skirti dotacijas kitoms partijoms, teismas mano, kad tai turi
tiesioginės įtakos tretiesiems asmenimis, liečia teises ir pareigas, todėl
dar kartą siųs šaukimą į posėdį Lenkų rinkimų akcijai. Kitos politinės
partijos buvo tinkamai informuotos apie bylą.
Advokatas V.Bužinskas teismui teigė, kad laiku apskaitos žurnalo
nepateikė nė viena partija.
„Jeigu šie pinigai būtų grąžinami į biudžetą...Kadangi šie pinigėliai,
kurių ji negavo, išmokėti kitoms politinėms partijoms, vien tik paskyrimas
tų lėšų, nesant pakankamo pagrindo neskirti, pažeidžia teises“, - apie Darbo
partijos teisių pažeidimą negavus lėšų sakė advokatas.
Jo teigimu, pinigai iš valstybės biudžeto buvo skirti net
neegzistuojančiam juridiniam vienetui - Lietuvos liberalų ir demokratų
partijai.
''Tikėkimės, pinigai pasiekė adresatą'', - ironizavo advokatas.
VRK atstovė advokatė L.Juozumaitė teismui teigė, kad dotacija yra
teisė, o ne pareiga. Dotacija partija gali naudotis, jei įvykdo įstatymu
nustatytas pareigas.
„Šiandien pareiškėjas net negali kelti klausimo, ar pavėluotai
pateikti dokumentai yra pažeidimas. Tai yra imperatyvių įstatymo nuostatų
pažeidimas“, - sakė VRK atstovė. Jos teigimu, VRK neturi tirti, ar partija
padarė kokį nors nusikaltimą ir pan. Įstatymas skirtas užtikrinti skaidriai
politinei veiklai, VRK pakanka konstatuoti, kad buvo padaryti pažeidimai.
7 Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai pasisakė už tai, kad dotacija
būtų skiriama, 7 - kad nebūtų. Sprendimą lėmė komisijos pirmininko
Z.Vaigausko, kuris siūlė dotacijos neskirti, balsas.
Pagal įstatymą, jei priimant sprendimą komisijos narių balsai
pasiskirsto tolygiai, nulemia komisijos pirmininko balsas.
Darbo partijai kaip juridiniam asmeniui yra pareikšti įtarimai dėl
neskaidraus buhalterijos tvarkymo, o jos buvęs lyderis Viktoras Uspaskichas
jau aštuntas mėnuo negrįžta iš Rusijos, kur yra pasiprašęs pabėgėlio
statuso.
Sausio 26 dieną Vyriausioji rinkimų komisija panaikino į savivaldą
kandidatuojančio buvusio Darbo partijos lyderio V.Uspaskicho neliečiamybę ir
leido patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jo laisvę.
Šį VRK sprendimą V.Uspaskichas ir Darbo partija apskundė Lietuvos
vyriausiajam administraciniam teismui. Sprendimą teismas skelbs pirmadienio
pavakarę.
Pagal Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą, kandidatas rinkimuose
įgyja teisinį imunitetą, kurį panaikinti Generalinės prokuratūros prašymu
gali VRK.
Generalinio prokuroro pavaduotojas Gintaras Jasaitis ir galimai
neskaidrios finansinės DP veiklos bylą tiriantis prokuroras Saulius
Verceckas kandidato neliečiamybę prašė panaikinti argumentuodami teismo
sprendimais, kuriais V.Uspaskichui paskirta kardomoji priemonė - suėmimas.
Prokurorų VRK pateiktoje medžiagoje pranešama, jog vykstančio
ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenis „leidžia teigti, kad įtariamasis,
(...) siekdamas Darbo partijos naudai išvengti mokesčių, drauge su partijos
iždininke Marina Liutkevičiene įrašė į Darbo partijos finansinės ataskaitą
žinomai neteisingus duomenis apie partijos pajamas, turtą ir jo naudojimą“.
Prokurorų pateiktais duomenimis, Darbo partija nuslėpė apie 8 mln.
litų pajamų, nedeklaravo apie 7 mln. litų išlaidų.
Prokurorų rašte teigiama, jog Darbo partijos 2005 metų pajamos buvo
apie 10 mln. litų, išlaidos - apie 9 mln. litų, tuo tarpu finansinėje
deklaracijoje įrašyta tik beveik 2 mln. litų pajamų bei virš 1,5 mln. litų
išlaidų.
Kėdainių apygardos rinkimų komisija praėjusį ketvirtadienį įregistravo
V.Uspaskichą kandidatu į savivaldos rinkimus.
Darbo partija buvusį lyderį savivaldybių tarybų rinkimuose įtraukė
paskutiniuoju kandidatu partijos rinkimų sąraše Kėdainių apygardoje.
Kėdainių verslininką 47 metų V.Uspaskichą, anksčiau dėl skandalų
netekusį ūkio ministro ir Seimo nario postų, Lietuvos teisėsauga įtaria
apgaulingų duomenų apie jo vadovautos partijos pajamas ir jų naudojimą
pateikimu Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Vyriausiajai rinkimų
komisijai.
Pernai rugpjūčio 25 dieną Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas
V.Uspaskichui skyrė kardomąjį suėmimą. Jis Rusijoje yra pasiprašęs
prieglobsčio. Sprendimas dėl prieglobsčio kol kas nepriimtas.
Savivaldybių tarybų rinkimai vyks vasario 25 dieną, vyksta agitacinė
kampanija.