Ginčas dėl rinkimų - tik lovio principo politika

"Ekstra"
Įsiplieskę ginčai - gali ar ne visuomeninės organizacijos dalyvauti rinkimuose į savivaldybių tarybas - ir prašymas, kad konfliktą išspręstų Konstitucinis teismas, yra ne kas kita, kaip politikų apgalvotas rinkimų šou.
Šešiolika nepriklausomybės metų ir kasdienis vis naujų įstatymų kepimas Seime, pasirodo, yra ganėtinai ilgas laiko tarpas, kad net visą šį laiką parlamente kėdes trynę politikai prarastų atmintį. „Ekstra“ išsiaiškino, kad įstatymas, leidęs visuomeninėms organizacijoms kelti savo kandidatus savivaldybių tarybų rinkimuose, Lietuvoje jau egzistavo, tačiau ganėtinai trumpą laiką, ir keistomis aplinkybėmis dabartinių socialdemokratų pastangomis buvo pakeistas.
1994 metais Seime buvo svarstomas ir priimtas Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas. Tuometis prezidentas Algirdas Brazauskas 1994 m. birželio 16 d. dekretu jį vetavo. Prezidento nuomone, kadangi „savivaldybių tarybos nevykdo valstybinės valdžios (Konstitucijos 5 str.), įstatymo nuostata, kad kandidatus į tarybos narius turi teisę kelti tik politinės partijos ir organizacijos ir neleidžiama kelti kandidatų į tarybos narius visuomeninėms organizacijoms“, yra neteisinga ir neatitinka Konstitucijos reikalavimų. Į šią pastabą buvo atsižvelgta ir tų metų liepos 7 d. priimtame įstatyme konstatuota, kad „kandidatus į tarybos narius turi teisę kelti politinės partijos, politinės organizacijos ir visuomeninės organizacijos“.
Istorija rodo, kad liepos mėnuo ne kartą yra buvęs lemiamas Lietuvos istorijai. 1940 metais Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, būtent liepą vyko agitacija į sovietinę Aukščiausiąją tarybą, o liepos 21-ąją, rinkimų dieną, Lietuvą tapo „skambiausiąja SSRS styga“. Greičiausiai šio gėdingo įvykio penkiasdešimties metų jubiliejus galvą buvo apsukęs ir ekskomunistams: buvusios LDDP atstovai Seime S.Burbienė ir A.Kunčinas pateikė projektą dėl rinkimų įstatymo pakeitimo. Vienintelė pakeitimo esmė - iš įstatymo išbraukti nuostatą apie visuomeninių organizacijų konstitucinę rinkimų teisę. Liepos 21-ąją vienas buvusios LDDP lyderių, Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas šį pakeitimą pasirašė.
„Visuomeninės organizacijos tvirtės, o partijos tarsi pradės žlugti. O pagrindinis partijų skatinimas, mano manymu, yra rinkimai“, - 1994-aisiais svarstant Savivaldybių rinkimų įstatymą, sakė Seimo narys Algimantas Salamakinas. Geriau nesugalvosi: rinkimai tėra lovio principo politika.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.