Kalinių istorijos scenoje draskė širdis

Spengianti tyla, kikenimas, garsaus juoko pliūpsniai, ašaros ir pabėgimas iš salės – tokį jausmų antplūdį patyrė naujo spektaklio, pačių kalinių pastatyto Panevėžio pataisos namuose, žiūrovės.

Premjerinis spektaklis pataisos namuose sulaukė anšlago – jį praėjusį penktadienį žiūrėjo sausakimša salė. Drama „Už vieną muštą – dešimt nemuštų, arba Angelo palytėjimas“ sujaudino daugelio kalinių širdis, įaudrino jausmus.

Spektakliui scenarijų parašė, jį režisavo, scenografiją sukūrė ir jame vaidino pačios kalinės.

Muštynių scenas ar tas vietas, kuriose pasigirsdavo kalėjimo žargonas, palydėdavo juoko pliūpsniai. Tačiau dramatiškiausiose vietose salėje tvyrojo spengianti tyla. Kelios moterys, besibaigiant spektakliui, apsiverkė ir išbėgo iš salės.

„Džiaugiuosi, kad spektaklis jas sujaudino. Toks ir buvo tikslas – parodyti, kad galima gyventi kitaip. Svarbiausia, kad pamatytų save ir finalinėje scenoje, kai nusikaltėlis tampa doru žmogumi“, – „Panevėžio rytui“ sakė šio spektaklio autorė taip pat kalinė Diana Jankauskienė.

Moteris scenarijų parašė remdamasi istorijomis iš kalinių gyvenimo, kurį ji pažino grotuotuose Panevėžio mūruose.

Po to D.Jankauskienė pasitarė su pataisos namų psichologe Rasa Stočkute ir nusprendė kūrinį perkelti į sceną.

Spektaklyje „Už vieną muštą – dešimt nemuštų, arba Angelo palytėjimas“ pasakojama istorija apie Dievo siųstą žemėn angelą, turintį surasti didžiausią nusikaltėlį. Kūrinys teigia, kad praregėjimą gali patirti ir baisiausią nusikaltimą įvykdęs žmogus.

Repetuoti kūrinį moterys pradėjo maždaug prieš pusmetį. Pasak režisierės, darbas čia anaiptol nepriminė įprasto teatro. Mat nuteistosioms repeticijas sutrukdydavo ir važinėjimai į teismus, ir patekimai į karcerį.

Spektaklyje vaidinusios moterys tvirtino, kad tas užsiėmimas joms labai patikęs, suteikęs naujų spalvų kalėjimo gyvenimui.

„Kai vaidini, užsimiršti, atsipalaiduoji nuo rutinos ir laikas greičiau praeina“, – sakė vyriausia spektaklio dalyvė 52 metų Aldona Laužadienė.

Ji vaidino vyrą ir tikino, kad tai jai nebuvę sunku, o didžiausias komplimentas jai buvo pataisos namų direktoriaus Edvardo Norvaišo pastebėjimas: „Tu – tikras vyriokas“.

36 metų Veronika Urbanavičienė, suvaidinusi chuliganą, sakė, pati pasisiūliusi į spektaklį ir čia jai buvę labai įdomu. Nuteistosios nuomone, spektaklis toks pamokantis, kad būtų gerai jį pamatyti visiems nuteistiesiems, ypač jauniems žmonėms.

D.Jankauskienė pasakojo, kad ne visos moterys lengvai sutiko vaidinti spektaklyje. Kai kurias reikėjo įkalbinėti.

Vienintelis Angelo vaidmuo buvo parašytas konkrečiai moteriai – Vaidai Gailiuvienei. Kaip tik premjeros dieną moteris važiavo į teismo posėdį dėl paleidimo anksčiau laiko.

Pasak psichologės R.Stočkutės, tikėtasi, kad prašymas bus patenkintas dėl nuteistosios gero elgesio. Tačiau V.Gailiuvienei nelaisvėje dar teks praleisti pusę metų.

Berepetuojant spektaklį iš pataisos namų išėjo moteris, turėjusi suvaidinti žiauriausią vyro vaidmenį – Jagą. Tada to personažo ėmėsi pati režisierė.

„Tas vaidmuo mane visai užvaldė. Buvo labai sunku, pasidariau piktesnė, žiauresnė ir tai tęsėsi tris mėnesius. Gerai, kad kitos moterys mane suprato“, – pasakojo D.Jankauskienė, labai įtaigiai suvaidinusi savo personažą.

Net tris vaidmenis spektaklyje atliko Rusijos pilietė 26 metų Vera Kondrašina, kurios temperamentinga vaidyba sulaukė kitų kalinių aplodismentų. Patekusi į Panevėžio pataisos namus ji lietuviškai net nemokėjo, o dabar ne tik gerai kalba, bet ir rašo eilėraščius.

Jauniausia spektaklio dalyvė aštuoniolikmetė Sandra nenorėjo fotografuotis ir slėpė savo veidą. Pasirodo, tik patys artimiausi žmonės žino, kad mergina kali pataisos namuose, o kiti mano, jog ji uždarbiauja Airijoje.

Statyti spektaklį nuteistosioms padėjo profesionalus aktorius, režisierius Andrius Povilauskas, panevėžiečiams žinomas iš M.Zalytės „Margaritos“ J.Miltinio dramos teatre, įsimintinų vaidmenų „Meno“ teatre pastatytuose spektakliuose.

Aktorius pagelbėjo ne tik patarimais, bet ir įrašė spektakliui reikalingą muziką, gavo prožektorius.

D.Jankauskienė pati sukūrė spektaklio scenografiją – koliažus iš žurnalų, tarsi simbolizuojančius chaosą. Kitoms kalinėms tie koliažai taip patiko, kad prašė juos joms atiduoti – sienoms pasipuošti.

Praėjusiais metais pataisos namuose vyko grafikos projektas, kuriam vadovavo žinomi profesionalai dailininkai. Tame projekte dalyvavo ir D.Jankauskienė, kurios grafikos lakštuose apsigyveno angelai.

Viską pataisos namų gyventojos darė savo jėgomis ir iš turimų resursų. Pataisos namų darbuotojos iš namų sunešė spektakliui reikiamų aprangos detalių.

„Labai gerai, kad yra kažkas gero daroma ir pačių nuteistųjų iniciatyva. Kai kuria, jos negalvoja apie nusikaltimus, apie tai, kaip išeiti į laisvę ir greičiau gauti narkotikų ar alkoholio“, – kalbėjo pataisos namų psichologė R.Stočkutė.

Po spektaklio dvi moterys kreipėsi į psichologę, prašydamos jos konsultacijos.

„Diana – labai įdomi, išskirtinė asmenybė. Jos pasaulis turtingas, siela meniška. Ji turi Dievo dovaną save išreikšti ir sugeba savo energija, optimizmu uždegti kitus“, – spektaklio režisierę D.Jankauskienę apibūdino psichologė R.Stočkutė.

D.Jankauskienę traukia ne tik literatūra, dailė, teatras, bet ir muzika. Ji groja smuiku ir bosine gitara.

Moteris labai daug skaito, domisi krikščionybe, budizmu, vedų išmintimi.

„Svarbiausia man dvasinė praktika. Joga, malda, Dievo paieškos. Skaitau dvasinę literatūrą, žymesnių dramaturgų veikalus, filosofų veikalus“, – pasakojo nuteistoji.

Per dvidešimt metų vartojusi narkotikus D.Jankauskienė per juos pateko į pataisos namus. Ji buvo nuteista 8 metams. Moteris turi du suaugusius vaikus: dukterį ir sūnų.

„Patekimas čia – kaip išėjimas iš visų bėdų“, – įsitikinusi nuteistoji, kuri ne tik pati sugebėjo pakilti iš dugno, bet ir padeda tą daryti kitoms likimo draugėms, priimdama savo bausmę kaip jai skirtą misiją.

„Tas spektaklis – mano mandala, mano malda. Išties noriu, kad ateitų tas angelas ir išgydytų kenčiančias sielas. Sutikau čia labai daug kenčiančių žmonių. Niekur jų nėra tiek daug kaip kalėjime“, – tvirtino D.Jankauskienė.