„Kokią dalį (būsimosios jėgainės - BNS) valdys Lietuva - priklausys
nuo įstatymo, kai Seimas apsispręs. Aišku, kad Lietuvos dalis turi būti
ženkli tik todėl, kad atominės elektrinės statyba vyksta Lietuvos
teritorijoje ir Lietuva bet kuriuo atveju turi didesnę atsakomybę. Teisės
visų yra lygios, bet pasidalijimas valdymo požiūriu, aišku, bus skirtingas“,
- interviu Lietuvos radijui antradienį sakė G.Kirkilas.
Vyriausybės strateginio planavimo komitetas antradienį svarstė naujos
atominės elektrinės įstatymo projektą. Pasak premjero patarėjos Nemiros
Pumprickaitės, klausimas buvo uždaras, todėl jo nekomentavo.
Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija yra pasirašiusios preliminarų
susitarimą, kad visos keturios valstybės projekte dalyvauja lygiais
pagrindais, tačiau, pasak G.Kirkilo, tai tik bendro pobūdžio nuostata.
„Yra daug kitų niuansų - ir elektros energijos, kuri bus pagaminta
naujos elektrinės, pasidalijimas, kiek naujų reaktorių mes statome, kokio
jie galingumo, kaip turi vykti reaktoriaus įsigijimas, projektavimas ir kiti
dalykai. Kokiomis sąlygomis dalyvaus visos kompanijos“, - kalbėjo
Vyriausybės vadovas.
Anot jo, išsamiau į šiuos klausimus bus atsakyta, kai keturių šalių
energetikos bendrovės baigs derybas.
Dėl projekto sąlygų G.Kirkilas ketina kalbėtis ir su Estijos premjeru
bei „Eesti energia“ vadovais per trečiadienį prasidedantį jo dviejų dienų
vizitą į Taliną.
„Estija neprieštrarauja dėl lenkų dalyvavimo - jie tik kelia klausimą,
kokiais pagrindais turi dalyvauti Lenkija, ar tikrai Lenkija dalyvauja su
savo indėliu - tikiuosi, kad į šituos klausimus bus atsakyta derybose tarp
energetikos kompanijų. Aišku, kalbėsime ir su estais - kokia yra jų
pozicija. Manau, kad Lenkija ir Lietuva turėtų pakviesti Estiją - kaip
Estija padarė statant „Estlink“ (elektros linija po Baltijos jūra tarp
Estijos ir Švedijos) - dalyvauti Lietuvos ir Lenkijos elektros tilto
statyboje“, - teigė G.Kirkilas.
Jo teigimu, iš esmės Estija ir Lenkija „de facto“ jau dalyvauja šiame
projekte.
Lenkija 2006-ųjų pabaigoje sutiko paspartinti elektros tilto statybos
projektą, tik gavusi Lietuvos pažadą, jog ji galės dalyvauti atominių
reaktorių statyboje. Lenkijos premjeras Jaroslawas Kaczynskis tuomet pareiškė, kad Lenkija norėtų valdyti 25 proc. būsimos
elektrinės akcijų.
Naujos atominės elektrinės statybos Lietuvoje projektą ketina
įgyvendinti Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos energetikos įmonės
„Lietuvos energijos“ „Latvenergo“, „Eesti energia“ ir „Polskie Sieci
Elektroenergetyczne“. Trijų Baltijos šalių įmonių vadovai anksčiau yra
paskelbę, kad jos pačios finansuos projektą.
Preliminariai paskaičiuota, kad 800-1600 megavatų jėgainė kainuotų
apie 2,4-4 mlrd. eurų (8,3 mlrd. - 13,8 mlrd. litų). Tačiau prie projekto
prisijungiant ir Lenkijai, svarstoma galimybė padidinti būsimos elektrinės
galią dvigubai - iki maždaug 3200 megavatų.
Pirmasis naujos jėgainės reaktorius turėtų būti pastatytas apie 2015
metus.
Pagal įsipareigojimus ES Lietuva 2009 metų pabaigoje turi galutinai
uždaryti sovietiniais laikais statytą Ignalinos atominę elektrinę. Pirmasis
Ignalinos elektrinės reaktorius buvo sustabdytas 2004-ųjų pabaigoje.