Plačios širdies? Švento naivumo ir vaikiško patiklumo? Šventam Pauliui prilygstančio įsitikinimo, jog pinigai yra visokio blogio šaltinis?
Ukmergės dekanato klebonai policijai pažadėjo padėti žmonėms saugotis sukčių. Jeigu jau Bažnyčia per pamokslus aiškina, kad būtina saugotis telefoninių apgavikų, nėra abejonių: tai – kaip epidemija.
Kodėl taip lengvai sekasi sukčiams? Ką tokio apie mus žino telefoniniai apgavikai, kad pas tą patį žmogų eina antrą ir net trečią kartą – tol, kol jam baigiasi pinigai?
Prieš kelerius metus 71 metų vilnietė per du kartus atidavė telefoniniams sukčiams daugiau kaip 26 tūkst. litų ir tik tuomet, kai šie atėjo trečiąkart, moteris ėmė kažką įtarti.
Apgavikai pritaikė standartinę formulę. Telefonu vyriškis prisistatė sūnumi (dar gali būti „policininkas“, „anūkas“), sakėsi padaręs avariją, todėl reikalingi pinigai. Esame pasaulio naivumo čempionai?
Tikrai ne. Priešingai, pagal maždaug 30 Europos, Amerikos ir Azijos šalių kas keleri metai atliekamas apklausas, lietuviai yra labiausiai savo artimo nemylinti tauta.
Tik 14 proc. lietuvių mano, jog savo artimu galima pasitikėti. Apgavikai taikosi tik į tuos savo artimą mylinčius 14 procentų?
Taip aiškinantis situaciją galima sukurti n-tąją sąmokslo teoriją, kurios tokios madingos Lietuvoje.
Bet lietuviai tikrai ne vieninteliai nukenčia nuo telefoninių apgavikų. Dar prieš gerą dešimtmetį telefoniniai sukčiai kasmet iš JAV gyventojų išviliodavo daugiau kaip milijardą dolerių.
Telefoniniai apgavikai žmones mausto visur – šia prasme tikrai esame išsivysčiusi pasaulio valstybė. Lietuvoje viskas būtų taip pat, kaip ir Amerikoje, jei ne vienas aspektas.
Didžiausias krūvas pinigų Vakaruose telefoniniai sukčiai susižeria, taikydamiesi į žmogaus godumą: „Jūs laimėjote automobilį (ar dar ką nors), bet reikia tiek ir tiek pinigų pervesti ten ir ten“.
Laimėjimais tariamose loterijose telefoniniai apgavikai gundo ir Lietuvoje. Bet nepalyginti daugiau pagrobia tie, kurie taikosi ne į lietuvio godumą, o į artimo meilę.
Tiksliau kalbant, į pasąmoningą tapusį lietuvio bruožą – bet kokia kaina išsisukti nuo teisingumo.
Kokia iškreipta turi būti mūsų pilietinė sąmonė. Motina, iš nepažįstamo žmogaus išgirdusi apie sūnaus padarytą avariją, net neklausia, ar sūnus laikėsi eismo taisyklių, ar jis pažeidė įstatymą, ar ne?
Amerikietė padėkotų už žinią ir imtų ieškoti gero advokato. Lietuvė tik peržegnoja mintyse „juodai dienai“ ilgai kauptus pinigus.
Bet gal neteisinga būtų telefoninių apgavikų sėkmę aiškinti visuotine nepagarba įstatymui? Argumentas: dažniausiai apgaunami senyvi žmonės, kurių didžioji gyvenimo dalis praėjo iškreiptų veidrodžių karalystėje – sovietijoje.
Bet į telefoninių apgavikų pinkles pakliūva ir jaunos merginos. Ir septynmečiai jau mėto per langus sukčiams pinigus, auksą ir kitas tėvų vertybes, kai tik yra „informuojami“ apie jų padarytą avariją.
Gerai, jei tai tik sutapimas, o kas, jei apgauto vaiko tėvai didžiavosi požiūriu, jog įstatymas – tiktai kvailiams ir vargšams?
Išsipirkti, duoti kyšį, apeiti įstatymą, apgauti valstybę – vis dar lietuvio kraujyje. Štai ką apie mus žino telefoniniai sukčiai.
Nelegali alga vokeliuose. Mokesčių slėpimas – iki pat buvusio Darbo partijos vado imtinai. Na, ir kas, kad šis nuo bausmės už šį bei kitus nusikaltimus pabėgo į Rusiją. Vis tiek 7,7 proc. lengvatikių atiduos už „darbiečius“ balsą.
Na, ir kas, kad teisingu tvarkdariu besiskelbiąs liberaldemokratų vadas pažeidė Konstituciją – vis tiek 9,4 proc. pasirengę jam viską atleisti.
Buvęs krašto apsaugos savanoris didžiuodamasis sako, jog dalis nelegalių ginklų ir šiandien tebėra savanorių rankose. Nusikaltimas? Na, ir kas.
Štai visi šie žmonės, kuriems įstatymas yra nulis, – potenciali telefoninių apgavikų aukų armija. Tereikia šiek tiek laiko, liežuvio intonacijos ir krokodilo ašarų.
Pinigų aruodai sukčiams – taip pat neišsemiami. Pajamas ir išlaidas privalantys deklaruoti pareigūnai ir privatūs asmenys pernai deklaravo, jog kišenėse laiko apie 2 mlrd. litų. Kiekvienam – po 35 tūkst. litų. Dėl viso pikto: o gal prireiks būsimam kyšiui pateisinti?
Kol toks požiūris į įstatymą, nieko nepakeis ir nuoširdūs Ukmergės klebonų pamokslai apie telefoninius apgavikus.
Ne nuo to galo reikia pradėti. Nuo pagarbos įstatymui. Padarei nusikaltimą, atsakyk.
Kas pradės? Tie, kuriems „vsio zakono“? Tie, kurie žmogaus nužudymą choru teisina tuo, kad jo tėvas buvęs prosovietinis?