„Tai mūsų pareiga, nes žvejai iš visos Lietuvos iš abiejų marių pusių šiandien būriais telkiasi ant ledo, kuris laivakelyje dar lūžta, laivo svorio neatlaiko“, - sako pasieniečiai.
Į Kuršių marias gaudyti stintų į Neringą suvažiavo daugybė vyrų ir moterų. Ventės rage – žymiai mažiau ešerių mėgėjų. Nes stintos dar telkiasi prie kairiojo kranto, į Nemuną nesiveržia.
Nuo pakrantės žvejus vežioja įvairi sniegaeigė technika, bet dažniausiai meškeriotojai žengia pėsčiomis.
Tuo tarpu užlietais potvynio laukais pamaryje iš atkirstų sodybų pėsčiomis šiandien žingsniuoja žmonės su krepšiais į artimiausias krautuves. Puiki proga parsinešti duonos, kol neprasidėjo atlydys.
Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Kęstutis Šarka vakar kreipėsi į savivaldybę, prašydamas Lietuvos kariuomenės pagalbos. Pareigūnas tvirtina, kad šiųmetis potvynis yra neprognozuojamas, ledu potvynio laukais jau neįmanoma pasiekti gyvenamąsias sodybas su ratine ir plaukiojančia technika, kokią Šilutė turi.
Tad K.Šarka siūlo atsiųsti Šilutei sunkią vikšrinę amfibiją su ekipažu iš kariuomenės rezervo, taip pat – sraigtasparnį žvalgybai ir gelbėjimo darbams.
Savivaldybės administratorius V.Pozingis Lietuvos kariuomenės vadui nusiuntė prašymą artimiausiu metu dislokuoti gelbėjimo pajėgas Šilutės rajono Juknaičių ir Armalėnų kaimuose.
Tiesa, akivaizdaus pavojaus nematyti – ant kelio į Rusnę vandens gylis nuseko iki 33 cm ir dar pamažu krenta. Tik kitą savaitę šoktels, nes atšilimo metu tirpsmo vanduo tikrai plūsters. Automobilių perkėlą uždaryti, atrodo, nepavyks.
Aplink Šilutę ant užlietų ir sušalusių tūkstančių hektarų – pilna didesnių ir mažesnių properšų. Jose telkiasi pavasario pranašės – gulbės giesmininkės. Girgsi saulėkaitoje, o jų ilgesingą klyksmą neša aidas toli toli. Atrodo, sakytų – šiame vandenų krašte gyventi ir gražu, ir graudulinga.