Išeivijoje gyvenantiems lietuviams valstybinės šventės itin svarbios. Nesvarbu, kokioje šalyje bebūtum, tai leidžia prisiminti, kad esi lietuvis ir tai yra tavo šventė. Šią dieną galima drąsiai tarti Lietuva, didžiuotis savo valstybe ir tuo, kad esi lietuvis.
Vakar daugelyje pasaulio šalių gyvenantys mūsų tautiečiai minėjo Vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną.
Šia proga iškilmingą priėmimą organizavo ir Lietuvos Respublikos ambasada Airijoje. Dublino Lordo Mero rezidencijoje vykusį renginį pagerbė Dublino miesto Lordas Meras Vincent‘as Jackson‘as, taip pat dalyvavo Dublino arkivyskupas, nuncijus, pagrindinių Europos ir kitų valstybių diplomatijos vadovai bei atstovai.
Priėmimo metu valandos trukmės programą atliko M.K.Čiurlionio styginis kvartetas Lietuvos valstybės atkūrimo proga suorganizuotame renginyje taip pat dalyvavo ir Airijos lietuvių bendruomenės aktyvistai. Ką jiems reiškia ši diena?
„Tai yra Lietuvos šventė. Man Vasario 16-oji – tai Lietuva. Labai svarbu, kad sudaroma galimybė šią dieną susiburti draugėn po visą pasaulį išsibarsčiusiems lietuviams. Tai yra būtina norint palaikyti tautiškumo dvasią ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje“, - sakė kunigas Egidijus.
Pakalbinti vaikinai Remigijus ir Mindaugas taip pat pritarė, kad ši diena yra svarbi: „Mes tiesiog žinome, kad šiandien yra Vasario 16–oji. Tai yra mūsų valstybės šventė, galimybė prisiminti, kad esame lietuviai. Tačiau dar esame per jauni, kad jaustume kažkokius sentimentus“.
Airiai taip pat neignoruoja Lietuvos valstybinės šventės.
Pakalbinta airė dr. Mary Gilmartin sakė, kad jai labai malonu, jog buvo pakviesta dalyvauti šiame renginyje: „Man tai galimybė susipažinti su Lietuva, pažinti lietuvių valstybines šventes ir tai, kaip jos yra švenčiamos. Man labai malonu matyti žmones, kurie yra laimingi galėdami paminėti savo valstybinę šventę“.
Lietuvos valstybės atkūrimo proga Airijoje keletą koncertų surengė M.K.Čiurlionio styginis kvartetas, paskutinis jų koncertas vyks sekmadienį – po lietuviškų Šv. Mišių Dublino Šv.Andriejaus bažnyčioje.
Tačiau Airijoje gyvena per 120 tūkstančių lietuvių ir tiktai nedaugelis jų turi galimybę dalyvauti Valstybės atkūrimo proga organizuojamuose renginiuose. Galbūt vertėtų pasvarstyti, ar valstybinių švenčių metu svetur gyvenantiems tautiečiams nevertėtų organizuoti platesnio masto renginių?