„Mes šiandien iš ministrės neišgirdome, ko norėjome“, - spaudos
konferencijoje pirmadienį sakė LŠDPS pirmininkas Aleksas Bružas.
Jo teigimu, „aktualius klausimus aptarti“ pakvietusi ministrė teigė,
kad susitarimai tarp Švietimo ir mokslo ministerijos ir LŠDPS yra vykdomi,
tačiau A.Bružas sakė su tokiais teiginiais nesutinkantis.
„Susitarimai jau seniai pasirašyti, tačiau švietimo sistema neišbrenda
iš chaoso. Mums aiškinama, kad socialinis dialogas vyksta, tačiau kaip jis
vyksta, jeigu šiandien pirmą kartą po 8 ar 9 mėnesių mes susidome prie vieno
stalo pasikalbėti“, - klausė LŠDPS pirmininkas.
Profsąjungos Žemaitijos regiono pirmininkas Eugenijus Jesinas toje
pačioje spaudos konferencijoje pastebėjo, kad ministrė giriasi tuo, kas
padaryta pernai ar jos pirmtakų.
Po susitikimo išplatintame pranešime ministrė teigia, kad LŠDPS
atstovai nepateikė jokių konkrečių reikalavimų.
„Mes ir toliau laukiame konstruktyvių pasiūlymų, kaip plėtoti mūsų
dialogą, siekiant konkrečių tikslų. Manau, kad tik geranoriškas, atviras,
pasitikėjimu pagrįstas bendradarbiavimas leis pasiekti geriausių rezultatų“,
- pranešime cituojama ministrė.
Piketą rengianti Švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (ŠDPS) sako
nebetikinti švietimo ir mokslo ministrės pažadais bendradarbiauti. Ji
kaltina Švietimo ir mokslo ministeriją (ŠMM) nevykdant įsipareigojimų
gerinti darbo sąlygas ir neatsisako planų trečiadienį rengti protesto
akciją.
Planuojama, kad pikete prie Švietimo ir mokslo ministerijos
trečiadienį gali būti 200-400 dalyvių.
Kaip anksčiau BNS yra sakęs E.Jesinas, protestuojama prieš
ministerijos pažadų nevykdymą.
„Pernai lapkritį mes pasirašėme susitarimą, kur Švietimo ir mokslo
ministerija įsipareigojo gerinti mokytojų darbo sąlygas ir darbo apmokėjimą,
mažinti vaikų skaičių klasėse. Su tryliktąja Vyriausybe mes buvome sutarę,
kad mokytojų darbo užmokesčio kėlimas vyks planingai, o ne atsitiktine
tvarka. Tam lėšų yra, nes mažėja mokinių skaičius, bet tos lėšos
panaudojamos neaišku kam“, - sakė E.Jesinas.
Nepatenkinti naujos pedagogų apmokėjimo sistemos įgyvendinimo programa
profsąjungininkai reikalauja patikslinti ir suderinti ją su profesine
sąjunga. Švietimo darbuotojai taip pat pageidauja, kad išeitinės pašalpos,
kompensacijos būtų mokamos ne iš švietimo įstaigos, bet iš savivaldybės ar
valstybės biudžeto.
Taip pat reikalaujama peržiūrėti bei keisti vadinamojo mokinio
krepšelio sudarymo metodiką, mokinių žinių vertinimo sistemą.
Profsąjungininkai tikina, kad būtina reglamentuoti švietimo įstaigų
vadovų darbo kadenciją bei taikyti rotacijos principą ir reikalauja pradėti
įgyvendinti 2006 metų birželio mėnesį priimtą Seimo rezoliucijos „Dėl
Lietuvos švietimo politikos įgyvendinimo“ nuostatas.
Anot profsąjungos, švietimo įstaigų darbuotojai bei mokiniai turėtų
būti privalomai draudžiami nelaimingų atsitikimų socialiniu draudimu, nes
„tarp mokinių vis dažniau plinta nevaldomas elgesys, neretai besibaigiantis
smurtu mokytojų atžvilgiu“.
2006 metų lapkričio 10 dieną tarp ŠDPS ir ŠMM įvairiems klausimams
spręsti buvo priimtas susitarimas ir sudarytos penkios darbo grupės, tačiau,
pasak E.Jesino, ministerija šias derybas tik imitavo ir mokytojai rezultatų
nesulaukia.
Pedagogų profesinė sąjunga protesto akcijomis savo problemas sprendė
ir anksčiau. Pastarąjį kartą 2005 metais paskelbus apie ketinimą streikuoti
buvo pasirašytas susitarimas su ŠMM dėl darbo sąlygų gerinimo ir atlyginimų
kėlimo ir streikas neįvyko.